Televizija neišvengiamas blogis?
Jums greičiausiai ne kartą teko girdėti tokius teiginius kaip: televizija bukina, nustok švaistyti laiką prie televizoriaus ir t.t. Aš ir pats ne kartą ir ne du panašias mintis išsakiau, bet šiandien noriu į viską pažvelgti kiek kitaip.
Iš karto paimkime pavyzdį, kiek supaprastintą, kad būtų lengviau skaičiuoti. Tarkim, kad jūs grįžote namo atidirbę savo pamainą nuo 7 iki 7. Tarkim, kad jums reikia keltis 6 valandą ir norėtumėte miegoti 8 valandas. Taigi nuo 7 iki 10 lieka visos trys valandos, ką jūs turėtumėte daryti: pažiūrėti televizorių ar nuveikti ką nors siekdami įgyvendinti savo svajonę? Aš sakyčiau, kad turėtumėte pažiūrėti televizorių.
Aš visiškai rimtai ir atsakingai: pažiūrėkite televizorių.
Po trijų valandų pasivaikščiojimo dažniausiai aš grįžtu žiauriai pavargęs, nesugebu nieko tik išsitaisyti prie televizoriaus. Tiesa pasakius, man net gi nelabai svarbu ką rodo, svarbu tik kad yra kažkoks triukšmas ir kad kažkokie taškai prieš akis mirga. Nesupraskit manęs neteisingai, man neskauda kojų, ar raumenų keistose vietose. Jeigu jūs bėgtumėte tris valandas be sustojimo, tai būtumėte pavargęs fiziškai, bet lėtai vaikštant pavargstama ne fiziškai, o psichologiškai. Jeigu eini per miestą ar mišką ir atidžiai daraisi smegenys užfiksuoja daugybę dalykų. Žygio pabaigoje jos atbunka ir jau pradeda neviską pastebėti. Kodėl? Todėl kad smegenys turi surūšiuoti viską ką pamatėte. Greičiausiai didžiąją dalį jos pažymės kaip „nesvarbu“ ir atmintyje išliks tik vienas kitas vaizdas ar epizodas, bet atlikti visą tą peržiūrą reikia laiko. Negalvokite, jog viskas atsitinka akimirksniu.
Jeigu jūsų darbas yra intelektualiai sudėtingesnis nei dėlioti solitare kortas, tuomet jums išėjus iš darbo, jūsų smegenys dar dirba. Jos peržiūrinėja dienos sprendimus, vertina gautą informaciją, ieško klaidų. Neveltui juk sakoma, kad geri programuotojai dirba 24 valandas per parą. Klaidą savo kode aš radau per valandą laiko, nei karto neatsidaręs kodo failo. Savaime suprantama, klaida buvo ne sintaksėje, o logikoje.
Jeigu kasate griovį, labai lengva nustatyti, kada pavargstate: kastuvas pasidaro sunkesnis, jūsų judesiai lėtesni. O kas atsitinka, jeigu pervargsta smegenys, išprotėjate? O gal galva ištinsta? Smegenys varva per nosį? Lyg ir tokių dalykų neatsitinka. Tačiau vienas dalykas tikrai atsitinka: sumažėja jūsų produktyvumas ir efektyvumas. Jums tampa sunku sugalvoti naują idėja, sunku suvokti naujus negirdėtus terminus. O blogiausia, jog visą tai labai sunku pastebėti pačiam.
Supraskite, žmogus ne robotas, jis negali dirbti 24 valandas per parą. Smegenims reikia poilsio.
Labai gerai, jeigu jūs esate pasiryžęs po darbo dar kažką padaryti dėl savo svajonės, bet jūsų produktyvumas ir efektyvumas nebus didelis, nereikalaukite iš savęs neįmanomo. Taip pat supraskite, jog jeigu šiandien smegenys nepailsės, tai atsilieps jūsų produktyvumui rytoj darbe.
Turbūt esate girdėję pasaką, jog daugiau nei tūkstantį išradimų padaręs Tomas Edisonas per parą miegojo tik keturias valandas. Daugelis iš jūsų turbūt galvoja: Eina jis švilpt, man šešių būna per mažai. Bet esmė yra ne skaičius, o kokybė. Arba, kitaip sakant, kada jis miegodavo. Jis miegodavo po valandą kas penkias valandas. Smegenys spėdavo apdoroti informacija ir vėl kibdavo į darbą kaip šviežios. Būtų tikrai šaunu, jeigu leistų kas nors pamiegoti pietų miego, bet neįsivaizduoju nei vienos kompanijos, kurioje tai būtų įmanoma. Teoriškai darbe reikia dirbti 8 valandas, tačiau kiek realiai laiko jūsų smegenys praleidžia be poilsio vertindamos, apdorodamos informaciją? Manyčiau gerokai daugiau. Taigi, ką daryti grįžus namo po darbo?
Atsipalaiduokite, leiskite savo smegenims pailsėti. Pažiūrėkite televizorių. Nenorite neigiamos informacijos – žiūrėkite NBA TV. Prisėskite prie kompiuterio, sužaiskite žaidimą. Jei rytoj bus produktyvesnė diena, jūs jausitės laimingesnis. Nevarykite savęs iš proto.