Knyga. Dan Abnett - Inkvizitorius: raganų kryžius

Tai antroji inkvizitoriaus Gregoro Eizenhorno nuotykių dalis, kurios pavadinimas originalo kalba, beje, yra Malleus. Knygoje veiksmas vyksta praėjus šimtui metų nuo pirmos dalies ir čia sutiksite visus (teigiamus ir neigiamus) anksčiau sutiktus personažus, kuriems pavyko išgyventi šimtą metų.

Jeigu manęs paklaustumėte kaip parašyti 300 puslapių knygą, atsakyčiau – paprasta, tiesiog pirmus 100 puslapių paskirkite gamtos aprašymui. O jeigu tai jūsų antroji knyga, tai pasisekė dar labiau, galite trumpai atpasakoti visą pirmą knygą.

Išleidęs pirmąją knygą, autorius greičiausiai gavo daugybę pasipiktinusių skaitytojų laiškų, kurie teigė, jog negali knyga būti tik nesibaigiančios skerdynės. Rašytojas atsižvelgė į pastabas ir praskiedė veiksmą gausybę nuobodžių bereikšmių scenų, kurios dabar žudo ne priešininkus, bet pačius skaitytojus. Teisingumo dėlei, turėčiau paminėti, jog žuvusiųjų skaičius šioje dalyje sumažėjo nežymiai, o gal net gi ir išaugo.

Tai apie ką knyga? Kaip ir pirmoji – apie nieką. Inkvizitorių Eizengorną apkalinta ereziją, bet tas kaltinimas yra kaip foninis triukšmas, per visą knygą paminėtas gal net gi visus keturis kartus. Atsimenate, pirmos dalies recenzijoje sakiau, kad epiloge Gregoras svajoja surasti visų blogiukų viršininką? Šioje knygoje pagaliau inkvizitoriui pavykstą jį surasti.

Šioje knygoje taip pat galima pastebėti pirmuosius rašytojo bandymus kurti intrigą, bet jie tokie negrabūs, kaip ir vaiko ištarti pirmieji žodžiai.

O žinote, kas labiausiai užknisa? Chaosas. Tai tik žodis. Jis neturi konkrečios formos. Chaosu kaltinami kažkokie nekonkretus ateiviai, akmenys, kultai, žodžiu viskas iš eilės, tačiau nėra konkretaus blogiuko. Paimkim kaip pavyzdį Juodąją gvardiją. Vienoje pusėje kovoja Juodoji gvardija ir Valdovė, kitoje maištininkai. Labai konkretu ir aišku. Dvi kovojančios pusės, ir nesvarbu, kad rašoma tik iš vienos pozicijos, ar kad maištininkų armijai atstovauja vos keli vadai, tačiau priešininkai konkretūs ir aiškūs. Tuo tarpu šitoje knygoje tik kažkoks Chaosas. Pasiūlyčiau jį susikišti į šikną, bet jis toks nekonkretus, jog šis pasiūlymas tiesiog neįgyvendinamas.

Mano vertinimas:

– pirma dalis geresnė.

Brukštelk žinutę