Prasmingas gyvenimas
Vakar atsiguliau ir prieš užmigdamas pagalvojau: mano diena buvo prasminga. Ar jums pažįstamas šitas jausmas? Jeigu ne, ar norėtumėte patirti tokį jausmą? Ką tokio ypatingo aš nuveikiau?
Pakalbėkime apie tai.
Ši svetainė jau ne vienerius metus buvo žmonių ieškančių gyvenimo prasmės prieglauda: Darbas ir gyvenimo prasmė, Gyvenimo prasmė - būti gyvam, Gyvenimo prasmė - religija, Gyvenimo prasmė - prasmės nebuvimas?. Gyvenimas sukasi kaip kompaktinis diskas ir aš kartas nuo karto sugrįžtu prie to paties klausimo: kokia yra gyvenimo prasmė? Priklausomai, kuriame gyvenimo etape jūs esate, galbūt atsakymą rasite mano ankstesniame, o ne šitame tekste.
O dabar grįžkim į vakar dieną.
Aš kaip ir kiekvienas žmogus turiu paaukoti devynias valandas darbui, iš tiesų, tai gerokai daugiau, nes dar kelionė pirmyn/atgal ir kitos smulkmenos, kurias reikia padaryti... Po darbo man lieka vos keletas valandų asmeniniam laikui, su kuriuo galiu daryti ką tik noriu. Dažnai po darbo būnu pavargęs ir tą laiką skiriu filmų ar multikų žiūrėjimui. Tačiau kartais, kaip pavyzdžiui vakar, sukaupiu paskutinius jėgų likučius ir nuveikiu ką nors kitą. Ką veikiau vakar? Rašiau interviu klausimus/atsakymus naujienlaiškiui. Tai ne pirmas kartas, kai jaučiuosi prasmingai praleidęs dieną, kitus kartus gali būti jog rašiau tinklaraščiui įrašą, piešiau (komiksą?) ir dar yra keletas dalykų, kurie man patinka.
Dabar, kai kurie iš jūsų galvoja, ačiū, bet aš nemėgstu rašyti (nekalbant apie naujienlaiškius) ir tuo labiau nemėgstu piešti. Taip, aš negaliu jums pasakyti ką konkrečiai daryti, nes žmonės skirtingi ir skirtingiems žmonėms reikia skirtingų dalykų, bet aš galiu jums pasakyti formulę ir tuomet jau patys turit užpildyti ją tinkamais kintamaisiais.
Neieškokite gyvenimo prasmės. Mano šuo nedresiruotas. Jis niekada neatneša numesto pagaliuko ar kamuoliuko. Jis atneša, padeda saugiu atstumu, jeigu bandai pasiekti kamuoliuką, šuo jį stveria ir pabėga. Kuo įnirtingiau bandai atimti, tuo šuo labiau dūgzta, galiausiai jis pradeda lakstyti super turbo ratus aplinkui ir nieko negali padaryti... Kaip atimti kamuoliuką? Reikia laukti, kol jam nusibos. Tai vienintelis būdas.
Su gyvenimo prasme lygiai tas pats.
Aptarėme ko nedaryti, dabar pakalbėkim ką daryti.
Ieškokite savęs. Atsakykite į klausimą: kas jūs esate? Ne, jūs nesate jūsų profesija. Jeigu jūs esate jūsų profesija, tai kodėl nekenčiate savo darbo? Taip, yra žmonių, kurie dievina savo darbą ir tokie žmonės turėtų rasti gyvenimo prasmę jame, tačiau daugelis galvodami apie savo darbą svyruoja tarp nekenčiu ir pakenčiu. Ir jeigu jūs patenkate į tokių žmonių kategoriją, gyvenimo prasmės nerasite darbe ir net nebandykite ieškoti.
Jeigu jūs vis dėl to esate jūsų profesija ir nekenčiate tik savo darbo vietos, tai sprendimas toks akivaizdus, kad leisiu jį parašyti kam nors komentaruose.
Kaip surasti save? Bandymų ir klaidų metodu. Iki universiteto aš niekada nebuvau prisėdęs piešti. Manęs niekas nemokino piešti. Tačiau visai netikėtai ėmiau kurti komiksus ir dabar piešimas man teikia pasitenkinimą. Šiuo pavyzdžiu noriu pasakyti, kad dalykai, kurie jums patinka nebūtinai turi ateiti iš vaikystės. Tik bandydami galite surasti tai kas jums patinka.
Jeigu žvelgsime iš toliau man taip pat patinka ir rašymas. Kas bendro tarp piešimo ir rašymo? Kūryba. Man patinka kurti. Į klausimą: kas aš esu? Galėčiau atsakyti – menininkas. Žinau, kad tai yra labai bendras niekuo neišsiskiriantis atsakymas, tačiau šis atsakymas yra man, o ne reklaminė frazė skirta daugiau parduoti daiktų, kurių jūs nenorite pirkti.
Jeigu žinote kas jums patinka, tuomet belieka tik surasti tam laiko. Reikia suprati, jog ne kiekvieną dieną bus jėgų, noro ar laiko. Kartais yra gerai pailsėti, pažiūrėti filmą, pažaisti žaidimą ar tiesiog švaistyti laiką. Jeigu, tarkim, aš turiu tris valandas laiko sau ir dvi pirmas praleidžiu žiūrėdamas filmus ar žaisdamas ką nors tam, kad atsigaučiau ir tik vieną paskutinę valandą skiriu man patinkantiems dalykams, vis tiek jaučiu, kad diena praėjo prasmingai.
Žmonės, kurie sako, jog negalima žaisti, negalima žiūrėti filmų ar išsitrina savo Facebook, kad nešvaistytų laiko, man atrodo kaip apsimetėliai. Tokie žmonės dažniausiai eina surikiuoti knygas pagal viršelių spalvas, skaičiuoja cukraus gabaliukus cukrinėje ar šluosto dulkes nuo kėdės įdubimų iš apačios. Kaip religija sako: nėra žmogaus be nuodėmės. Žmogus ne robotas, negali būti visą laiką efektyvus. Todėl geriau pripažinti, jog mums visiems reikia poilsio. Poilsio ne nuo fizinio nuovargio. Yra normalu ir gerai paskirti dalį laiko, o kai kuriomis dienomis net gi visą laiką tam ką vadinate poilsiu.
Kodėl pažiūrėjus filmą niekada neapėmė jausmas, jog gyvenimas yra prasmingas? (O galbūt ką nors apėmė?) Todėl kad žiūrėjimas yra pasyvus dalykas. Stebėdamas netobulėji. O kaip su žaidimais? Žaidimus galima vadinti aktyviu dalyku ir juose galima tobulinti savo įgūdžius. Juose taip pat yra pergalės jausmas, kai pereini. Atsižvelgiant į visus šituos dalykus, turėtų pasaulyje būtų žmonių, kuriems žaidimai iš tiesų suteikia gyvenimo prasmę. Tačiau man trūksta vieno dalyko – kūrybos.
Taip pat reiktų suprasti, jog gyvenimo prasmė nebūtinai turi ateiti iš tokių dalykų kaip gelbėti Afrikos vaikus. Kiekvienam savo. Daugelio mano piešinių niekas nepamatys, bet tai yra nesvarbu, nes pasitenkinimą suteikia ne rezultatas, o procesas. Jūs tai darote dėl savęs ir gyvenimo prasmės jausmas turi kilti iš jūsų. Jeigu darote dėl to, kad viršininkas ar kas nors kitas pagirtų, darote neteisingai. Jeigu reikia išorinių stimulų, vadinasi einate neteisingu keliu.
Jeigu iš ryto susikūrėte todo sąrašą ir vakare, patikrinę apsidžiaugiate, jog išpildėte visus punktus, todėl diena turėjo būti prasminga, darote neteisingai. Gyvenimo prasmė nėra logiškas sprendimas, tai yra jausmas.
Perskaitėte iki čia ir sakote, jog darote visus mano minėtus dalykus, tačiau nejaučiate gyvenimo prasmės. Ko dar trūksta? Gyvenimo prasmė matuojama ne efektyviu laiko išnaudojimu. Gyvenimo prasmė matuojama ne padarytų darbų skaičiumi. Reikia dar vieno dalyko – sustoti ir atspindėti tai ką padarėte. Tam nereikia daug laiko užteks vos penkių, dešimties minučių prieš miegą. Ar esi patenkintas tuo ką padarei šiandien? TAIP.
O jeigu ne, nemuškite savęs ir nesistenkite be reikalo būti efektyvesni. Suraskite savo ritmą. Balansą. Nesvarbu, kad paroje yra dvidešimt keturios valandos. Jeigu darbui, kurį laikote prasmingu galite skirti tik valandą, tai yra gerai ir tuo reikia džiaugtis. Prasmė atsiras, kai priimsite save tokį koks esate su savo klaidomis ir nustosite varžytis su įsivaizduojamu supermenu. Neįmanoma aplenkti tai ko nėra.
Šiuo laikiniame gyvenime vargu ar įmanoma pasiekti, jog kiekviena diena būtų prasminga. Prasmingas gyvenimas susideda iš prasmingų momentų. Gyvenimo tikslas siekti, kad tokių momentų būtų kiek galima daugiau.