Veidrodėli, veidrodėli...
Šiandien iš ryto atsikėliau, apsimiegojęs nuėjau į vonią, pasižiūrėjau į veidrodį ir išsigandau...
Turbūt visi esate girdėję pasaką apie karalienę, kuri pažvelgusi į stebuklinga veidrodį sako: „Veidrodėli, veidrodėli, pasakyk kas pasaulyje gražiausia“. Sužinojusi, kad ne ji, o kažkokia kaimietė, nusprendė ją nunuodyti.
vidas sako: pažiūrėti į save einantį tau padės parduotuvių vitrinos.
Veidrodžiai, visur yra veidrodžiai. Gyvename kreivų veidrodžių karalystėje. Ar tikrai norite tikėti visais veidrodžiais, juk net ne visuomet galite nustatyti jų kreivumo laipsnį.
Žmonės irgi veidrodžiai, kaip kitaip mes sužinosime kas esame, jeigu ne pagal tai ką jie sako? Jeigu jie mus giria mūsų savęs įvertinimas kyla, jeigu peikia – krenta. Tačiau ar tikrai mes galime tikėti viskuo ką jie sako? Ne, dažniausiai mes patikime žmonėmis, kuriuos pažystame ilgą laiką ir ignoruojame nepažystamųjų pastabas. O kas jeigu jūsų pažystami beviltiški pesimistai? Jeigu kasdiena mūsų atspindys veidrodyje yra blogas, galiausiai mes iš tiesų tampame tokiais, kaip mus kiti piešia. Norite atspėti, kas būna, kai pažystami yra optimistai ir pavaizduoja mus geriau nei iš tiesų esame? Mokslininkai atliko eksperimentą, prieš mokslų metų pradžią mokytojams pasakė, jog tam tikrą grupė moksleivių yra žymiai protingesni, nei kiti, nors iš tiesų buvo atvirkščiai. Mokslo metų pabaigoje tie moksleiviai buvo pirmūnai! Prie to pačio galiu papasakoti istoriją ir iš savo gyvenimo. Mokykloje man iš lietuvių kalbos vis išeidavo 5, na tikrai nebuvau labai geras mokinys, turbūt ir dabar pastebite klaidų mano rašiniuose. Bet vieną kartą lietuvių kalbos mokytoja susirgo, ir ją turėjo pavaduoti kita, tą trimestrą man išėjo 7. Vėliau man visuomet išeidavo 7. Kvaili veidrodžiai, graudu žiūrėti, kai tavo atspindys jame visiškai nepriklauso nuo tavo pastangų.
Remdamiesi tokiais veidrodžiais mes dažnai nusprendžiame, ne tik ar esame gražūs, šaunūs, tai įtakoja sprendimus, kuriuos priimame, tai įtakoja mūsų gyvenimą. Kartą aš su motina ginčijausi apie mano darbą ir jinai pasakė: "tu nevertas tos algos, turėtum ją gražinti". Ką?!
Aš neabejoju, kad ir jūsų gyvenime pasitaikė panašios situacijos. Galbūt kas nors pasakė, kad ir jūs nevertas tos algos kurią gaunate arba tokios gražios mašinos, šaunios žmonos, puikių vaikų... Vardinti galima ilgai, tačiau klausimas kaip jūs pasielgėte? Atsisakėte algos, pardavėte mašiną, išsiskyrėte su žmoną, išžudėte vaikus? Tikiuosi, kad ne. Kas geriau gali žinoti, ko jūs vertas, jeigu ne jūs pats? Ar jūs tikrai norite tikėti veidrodžiais, kurie piešia tik juodą gyvenimą?
Sako, jog po laimės ateina nelaimė. Jūs tuo tikite? Jeigu, atsakėte „taip“ tai kaip tuomet jūs galite džiaugtis laime, kaip jūs galite laukti sėkmės, jeigu jai atėjus jūs iš karto imate bijoti nelaimės ir nerimauti? Savaime suprantama, jeigu taip mąstysite tai tuomet tikrai niekuomet laimė neateis pas jus. Pakeiskite tą posakį: po laimės ateina dar didesnė laimė. Netikėkite kreivais veidrodžiais, bent kartą per dieną užsidėkite rožinius akinius. Niekas kitas, tik jūs žinote kas jūs esate ir ko jums reikia, būkite optimistai, norėkite daug!
Man patinka tas katinas iš paveiksliuko, paspauskite, išsididinkite. Katinas žiūri į veidrodi ir ten mato liūtą. Liūtas – gražus, išdidus, narsus, džiunglių valdovas. Linkiu ir jums įsigyti tokį veidrodį.