Praėjusią savaitę kilo nedidelis skandaliukas (kažkas sudrumstė vandenį stiklinėje) dėl Facebook privatumo pažeidinėjimų ir Diasporos. Kaip gali Lietuva gerai gyventi, jeigu net skandalai vėluoja pusę metų?
Gerbiamieji skaitytojai, noriu jūsų paprašyti įvertinti vieną darbą, (deja, ne mano) vieno nuostabaus žmogaus. JU.
Tikiuosi nepasikuklinsite ir brūkštelėsite komentarą.
Mane kažkaip patraukė ant nostalgijos. Nupūčiau dulkes ir nusprendžiau prisiminti kaip atrodė mano tinklapis per visą gyvenimo istoriją.
Sakoma, jog svajoti niekas nedraudžia. Susidariau sąrašą konferencijų, kuriose norėčiau dalyvauti, šiais metais greičiausiai nei vienoje nebusiu, bet ateityje... Galbūt...
Turbūt visi žino, jog tris savaites vyko komiksų konkursas ir šiandien atėjo ta didžioji diena, kai laikas skelbti nugalėtojus. Netampysiu katino už ūsų ir iš karto pereisiu prie reikalo.
Šią savaitė gavau tik šešias interpretacijas. Turiu sutikti, kad tema sunku, bet kaip ir sakiau anksčiau, kadangi susidomėjųsių skaičius mažas, tai konkurso toliau netęsim, todėl lauksiu idėjų naujam konkursui, kurio metu galėsiu jums padovanoti antrą pelę.
Manęs klausė, kokį šriftą naudojų komiksų kūrimui: verdana 8pt juodą.
Taigi, turime antros savaitės rezultatus, kaip paaiškėjo apie mirti visiems juokauti lengviau.
Sutartyse, registracijose į svetaines dažnai didelėmis raidėmis būna parašyta: su taisyklėmis susipažinau ir su jomis sutinku. O kur nors mažomis raidytėmis pridėta: taisyklės gali keistis neperspėjus jūsų iš anksto. Kaip aš galiu laikytis taisyklių, apie kurių atsiradimą aš nežinau? O jeigu žinočiau, gal net nebūčiau sutikęs?
Negalvokit apie mane blogai, taisyklių aš nekeičiu, bet rodos anksčiau neišaiškinau jų gerai.
Turbūt jau žinojote, o jeigu dar nežinojote, tai dabar sužinojot, kad aš turiu jums pelę dovanų.
Tomas Šiurna pasiūlė super idėją konkursui, kaip tos pelės atsikratyti. Iš tiesų, vien jau už tokią idėją reiktų įteikti prizą (reikalingas rėmėjas).
Taip konkursas, pasigaląskit savo liežuvius.
Turbūt tai ką paskysiu gali nuskambėti labai juokingai, bet manęs niekas neišmokė naudotis klaviatūra. Turbūt ilgiau nei 5 metus tekstus suvedinėjau tik dviem rodomaisiais pirštais. Turėjo būti smagu stebėti, kaip aš suvedinėju tekstą.
Tokiu būdu, kad ir kaip greitai spaudinčiau vis tiek neaplenkčiau Šumacherio. Kitas šio būdo trūkumas, nuolatos reikia žiūrėti į klaviatūrą, kad pataikytum į teisingą klavišą.