Paprastai aš būnu piktas žmogus, bet šį kartą trykštu džiaugsmu atradęs Janetter ir, kol mano nuomonė nepasikeitė, nusprendžiau pasidalinti savo džiaugsmais su jumis.
Bet kadangi daugelis mano skaitytojų nesinaudoja twitter, tai pradėkime nuo to kas yra twitter apskritai.
Jeigu mėgstate skaityti fantastines knygas, tai turėjote nekartą pastebėti, jog mes vis dar neturime kolonijos Mėnulyje (jau nekalbant apie Marsą), nekeliaujame skraidančiais automobiliais, o kompiuteriai (mašinos) nesukilo prieš mus dėl... kažko. Tuomet nejučia kyla klausimas: ar progresas juda lėčiau nei tikisi fantastikos rašytojai?
Nusprendžiau pažvelgti į prabėgusius šimtą metų bandydamas atsakyti į šį klausimą.
Jeigu klausėte nors vieno sėkmės mokytojo, tai turėjote girdėti pasiūlymus mėgdžioti sėkmingus žmones, tol kol galiausiai tokiais tapsite. Tačiau į mano galvą įsikalė mintis, jog žmogaus tapusio sėkmingu ir/arba turtingu kelias yra unikalus bei nepakartojamas.
Kreipiausi į google tikėdamasis, jog pavyks įrodyti savo teiginį, deja, kaip paprastai, google nebuvo nusiteikusi bendradarbiavimui, taigi, tai yra tik mano mintys, todėl galite drąsiai nesutikti.
Prieš daugiau nei metus laiko aš turėjau prizų ir organizavau savo skaitytojams konkursus. Aš labai stengiausi (ir nervinausi), norėdamas pasiekti aukštą konkursų organizavimo lygį.
Nuo to laiko man teko dalyvauti daugybėje konkursų ir supratau, kad nei vienas konkursas nepasiekia net pusę mano lygio. Ir tai yra graudžiai apgailėtina, todėl norėčiau pasidalinti bent jau keliais patarimais.
Norėčiau pasveikinti Bonus Animus įstojus į lietuviškų leidyklų, išleidusių bent po vieną Pratchett knygą, klubą.
„Tik tu gali išgelbėti žmoniją“ yra žaidimo – kosmoso šaudyklės – pavadinimas. Pagrindinis veikėjas Džonis Maksvelas 12 metų berniukas pasileidžia žaidimą, tačiau žaidimas pradeda elgtis ne taip kaip turėtų. Vietoj to, kad ateiviai aktyviai priešintųsi, jie pasiduoda ir Džonis priima jų pasidavimą. Dabar jis atsakingas už ateivių likimą.
Visi garsiai rėkia, kad piratavimas žudo kino industriją, bet ar tikrai?
Nekalbėsiu apie filmų kūrimą, nes apie tai jau daug prikalbėta, noriu pakalbėti apie pagrindinį filmų platinimo šaltinį – kino teatrus.
Jeigu kas nors iš mano skaitytojų nežino, tai kino teatras yra toks didelis užtamsintas kambarys su gera aparatūra, kuriame grupės nepažįstamų žmonių renkasi žiūrėti filmus. Nuo linkomanijos jis skiriasi tuo, kad už filmą reikia mokėti, atsidėkodami už tai prieš filmą kino teatrų savininkai parodo pusvalandinį reklamų bloką ir antras skirtumas, kad jeigu gamta pašaukia, negali paspausti pauzės.
Nuolatiniai mano svetainės skaitytojai, turbūt žino, kad aš taip pat turiu ir kryžiažodžių svetainę, bet šiandien norėčiau kreiptis į laikraščių bei žurnalų redaktorius, jeigu tokius pažįstate, būtinai nusiųskite jiems šį tekstą.
Gerbiamieji laikraščių ir žurnalų redaktoriai, ar norėtumėte praturtinti savo turinį kryžiažodžiais? Aš norėčiau pasiūlyti jums kryžiažodžius visiškai nemokamai.
Pradžia buvo daug žadanti, tačiau labai greitai įmyniau į šūdą. Autorius tiek daug dėmesio skyrė originalaus pasaulio sukūrimui, kad pamiršo, jog knygai būtinas siužetas. Galite nesutikti su manim komentaruose, bet manau, jog mes skaitytojai, tikrai atleisime rašytojui už kvailą, nerealistišką, neužbaigtą pasaulį, jeigu tik siužetas bus tikrai geras. Tačiau apie ką kalbėti, jeigu nėra siužeto?
Knyga susideda iš romano „Mirties planeta“ ir apsakymo „Bėgimas nuo ugnies“. Romanas „Mirties planeta“ yra to paties pavadinimo septinių knygų ciklo pirmoji dalis.
Šį savaitgalį vyko Startup Weekend Lithuania renginys. Ta proga norėčiau pasidalinti įspūdžiais ir kviečiu visus nesutikti su manim komentaruose. Pasistengsiu minimaliai kritikuoti ir kaip galima maksimaliai pozityviai apie viską parašyti.