Knyga. Tim Lebbon - Sutemos
2008-06-28 11:40:55Sunki knyga, persunkta purvo, smurto ir kraujo. Knyga skaitosi lėtai ir sunkiai, nes joje gausu veikėjų, kurie dažnai žūva bei padarų, kurių kituose skaitytose istorijose man
Sunki knyga, persunkta purvo, smurto ir kraujo. Knyga skaitosi lėtai ir sunkiai, nes joje gausu veikėjų, kurie dažnai žūva bei padarų, kurių kituose skaitytose istorijose man
Norit atspėti ką aš šiandien sužinojau? Nepatikėsit. Aš irgi nepatikėjau. Ar galėtumėte įsivaizduoti, kad Žemė apvali? Nesąmonė ar ne? Tai kodėl aš žiūriu į prieki ir matau tik plokštumą? Ar bandėte stovėti ant kamuolio?
Kaip pailsėjote per ilgąjį savaitgalį? Ar smagiai atžymėjote Jonines?
Turiu prisipažinti, kad aš nepailsėjau. Nemoku. Po tokio ilgo savaitgalio grįžtu į darbą pavargęs ir išsiderinęs.
Nuo ko viskas prasidėjo? Žinoma,
Kaip padalinti apskritimą į septynias lygias dalis? Jeigu jūs gerai mokėtės matematiką, turėtumėte žinoti, jog tai neįmanoma. Kitu atveju, jūs tik ką tai sužinojote.
Prieš skaitydami toliau pasiimkite popieriaus lapą ir pieštuką. Kam to reikia? Piešime kažką panašaus į tai kas pavaizduota paveiksliuke.
Ši knyga pasakoja apie paleontologą Tomašą Džerichą, kuris serga plaučiu vėžiu ir paskutines jo gyvenimo dienas. Beje, į Žemę nusileido ateivei, nors jeigu jie nebūtų
Kažkada turėjau šuniuką. Mielas padaras. Kai išeidavom pasivaikščioti, jis visuomet būdavo prisegtas ant trumpo pavadėlio, kad nepabėgtų ir nekvailiotų. Kita vertus tas mūsų vaikščiojimas žiūrint iš šono turėjo atrodyti truputėli keistai ir juokingai. Jis tempdavo, o aš sekdavau paskui. Dažniausiai. Bet ne visuomet. Kartais aš norėdavau nueiti į kokią nors konkrečią vietą, tuomet jis galėdavo spyriotis ir tampytis, bet vis tiek eidavome ten kur noriu aš.
Žinot kas būna, kai blogai su atmintimi? Tuomet nusiperki to autoriaus, kurio žaidėjai neskaityti, knygą. Kažkada skaičiau Philip Jose Farmer „Nemąstanti kaukė“ apie tą
Norite tapti niekšu? Tuomet privalote perskaityti šitą knygą.
Šioje knygoje pasitelkiant praeities išminčių ir valdžios žmonių mintimis, bei tikromis istorijomis
Atsimenu, kai buvau vaikas, man buvo nesvarbu oras: lyja ar sninga, šilta ar šalta, aš visuomet su keliais draugais sėdėdavau smėlio dėžėje. Juokauju, smėlio dėžės nebuvo ir dažniausiai mes karstydavomės po medžius.
Su gimimo diena, su gimimo diena… Ilgiausiu metų... ilgiausių... Mitra.
Iš tiesų, tai Mitros gimtadienis, ne šiandien, o lygiai po 7 mėnesių. Skaičiuoti mokate? O taip, jo gimtadienis gruodžio 25 dieną. Kažką primena? Labai patogus