Aš pristatymus darau labai retai, todėl mano prezentacijos tikrai neblizga. Taigi, man pasidarė įdomu, kaip padaryti tobulą prezentaciją (bibliotekoje nebuvo iš ko rinktis).
Buvau nustebintas kaip lengvai, greitai ir maloniai skaitėsi šita knyga.
Tai trečioji Juodosios gvardijos ciklo dalis. Šioje knygoje sutiksite visus veikėjus, kurie sugebėjo išgyventi antroje dalyje: Kranklį, Leitenantą, Vienaakį, Gobliną, Tylenį, Elmo, Brangutę, Valdovę.
Aš mėgstu kritikuoti, kartais netgi labai aršiai, tačiau visuomet stengiuosi nesumalti su šūdais, bet pateikti objektyvią kritiką bei pasiūlymus kaip galima būtų patobulinti vieną ar kitą dalyką.
Tačiau šį kart ne apie tai. Šį kartą pakalbėsime apie tai kaip skirtingi žmonės priima kritiką.
Apsilankiau viešojoje bibliotekoje, tų knygų kurias norėčiau pasiimti nėra, teko rinktis iš to kas yra. Kam reikalingos viešosios bibliotekos, jeigu jos neatlieka pagrindinės savo funkcijos?
Mano rankose pagaliau antroji Juodosios gvardijos ciklo dalis. Šioje sutiksite jums gerai pažįstamus veikėjus: Kranklį, Kapitoną, Leitenantą, Vienaakį, Gobliną, Tylenį, Varną, Brangutę.
Tai galima vadinti antra dalimi straipsnio Darbas ir gyvenimo prasmė, šis kaip ir pirmasis yra įkvėptas Malcom Gladwell knygos Išskirtys: sėkmės istorija.
O dabar netikėtas klausimas: kokias patarles dažniausiai jūs naudojate? Kokias patarles dažniausiai naudoja jūsų giminė, aplinka, draugai?
Šioje svetainėje jau nekarta buvo svarstyta apie gyvenimo prasmę. Noriu jums pateikti dar vieną versiją, šią įkvėpė Malcolm Gladwell knyga Išskirtys: sėkmės istorija.
Malcolm Gladwell savo knygoje Išskirtys: sėkmės istorija teigia, jog norint tapti ekspertu bet kurioje srityje reikia tam praleisti 10.000 valandų, norėčiau pasidalinti savo mintimis ir interpretacijomis apie tai ką perskaičiau.
Atsimenate seną lietuvišką dainą: gimiau nei per vėlai, nei per anksti, gimiau pačiu laiku? Šioje knygoje Gladwell įrodinėja, kad tie žodžiai gali būti labai teisingi priklausomai nuo to kas juos sako.
Užsienyje yra organizuojamos Fail konferencijos, kuriose žmonės dalinasi savo klaidomis, tuo tarpu Lietuvoje tokios praktikos nėra. Lietuvoje skaityti pranešimus kviečiami tik sėkmę patyrę žmonės, kad užmotyvuotų klausytojus ir tuo pačiu sukeltų jiems pavydą.
Aš nesu sėkmingas žmogus, todėl manęs niekas niekur nekvies. Galu gale kiek žmonių išdrįstų pasakoti apie savo nesėkmes? (Jimmy Wales nesiskaito, jis ne lietuvis). Vis tik su nesėkmėmis dažnai pareina ir visas pluoštas neigiamų emocijų...
Pagaliau sukaupiau visą savo drąsą ir nusprendžiau pasidalinti „įspūdžiais“, labiausiai pikta būna, kai naujas startupas, nauja komanda, bet vis tiek būtinai nori kartoti tas klaidas, kurias pats jau išbandei savo kailiu...