Pasaulyje, kuriame žmonės tiesiogiai jungiasi prie virtualybės per specialus kontaktus vadinamus nervais, sužinoma apie deimantinių nervų egzistavimą. Deimantiniai nervai – tai kažkas stebuklingo, užtikrinantys dar geresnį prisijungimą. Niekas tiksliai nežino kas tai yra, bet visiems jų reikia.
Susidūriau su netikėta dilema. Pasiėmiau šią knygą iš bibliotekos, pradėjau skaityti ir tuomet paaiškėjo, jog iš jos vidurio išplėšti penki puslapiai. Ką man daryti?
Jeigu pasakysiu bibliotekininkei, tai paskui dar apkaltins mane, lieps melejonus sumokėti ir uždraus toje įstaigoje lankytis. Jeigu nepasakysiu, tai koks nors kitas skaitytojas patirs tą pačią nemalonią situaciją...
Šitą knygą matyt reiktų pažymėti N-14, nes joje gana detaliai aprašomas gyvulių poravimosi ritualas. Jeigu turite gerą vaizduotę, tai...
Teoriškai, galbūt juos reiktų vadinti ateiviais, ar netgi tobulesniais žmonėmis, tačiau kengūros, ožio ir šikšnosparnio hibrido niekaip kitaip vadinti man neapsiverčia liežuvis, nebent dar čoziais.
Vakar kalbėjau apie vienatvę, šiandien norėčiau pakalbėti apie visiškai priešingą dalyką – draugystę. Aš ir pats dažnai užmirštu svarbiausius dalykus apie ją, todėl pagalvojau, kad praverstų vieną kartą užrašyti.
Kas tau yra draugystė?
Dabar yra vasara. Laikas, kai malonu išsidrėbti krūmo pavėsyje ant žolės. Šiandien šilta, bet ne beprotiškai karšta. Jaukiai šilta. Kažkur toli už nugaros girdisi automobilių triukšmas, nes mes vis dėl to mieste, tačiau kiek tolėliau priešais akis tik tekantis vanduo. Kairėje pusėje kompanija triukšmingai žaidžia su kamuoliu, dešinėje – vaikai pliuškenasi vandenyje. Taip, tai vasara.
Tai yra Medžiotojų dvilogijos pirma dalis.
Nuotykių ieškotojas Deinas Maršas yra pagrobiamas vergų pirklių meharų iš gimtosios Žemės planetos. Kalėjime jis susipažįsta su savo likimo draugais: milžiniška salamandra Aratakių archeologe Rajena ir emopate Dalita.
Didžiausias metų nusivylimas. Didžiausias nusivylimas knyga, kokį tik atsimenu... Kai perskaičiau ant nugarėlės elektroniniai žudikai, siautėjantys pasauliniame interneto tinkle... galvojau, kad bus labai gykiška, kiberpankiška ir kažkas panašaus į terminatorių, o gavau...
Gavau klausimą: kaip komiksų kūrimas pakeitė mano gyvenimą? Pirmoji reakcija buvo nepakeitė, bet vėliau pagalvojau, kad galbūt žmogus norėjo užduoti nevisai tokį klausimą. Galbūt jis norėjo paklausti: kaip tu tai padarai?
Niekada nebūčiau sugalvojęs sniegą pavadinti krištoliniu lietumi. Tai yra pirmoji Xenowealth (Ksenos paveldas? lobis? turtas?) dalis. Neslėpsiu – labai norėčiau, kad ir kitos šio ciklo dalys būtų išleistos lietuvių kalba.
Skara Brea – yra geriausiai išsilaikęs neolito laikų kaimas Orknio salyne vos 10 km nuo Škotijos. Labai dažnai jis vadinamas Šiaurės Pompėja, čia viskas taip gerai išsilaikę, jog atrodo, kad šią vietą gyventojai paliko vos prieš keletą dienų. Šiai dienai kaimelį sudaro aštuoni pastatai sujungti siaurais koridoriais.
Tai nėra tipiška neolito laikų gyvenvietė. Dėl medžio trūkumo beveik viskas buvo gaminama iš akmens. Manoma, kad neolito amžiuje gyventojai buvo klajokiai ir panašios gyvenvietės Anglijoje ėmė kurtis tiktai Bronzos amžiuje.