Turbūt nėra dienos, kai kiekvienas iš mūsų neišgertų bent puodelio arbatos. Arbata toks elementarus dalykas, apie kurio neegzistavimą niekada nesusimąstytumėte. Tačiau istoriškai arbata Europoje pasirodė ne taip jau senai.
Iš pirmo žvilgsnio Friholdas yra net gi labai neįdomi planeta: beveik visą paviršių užima dykumos ir gyventi galima tik siaurame ruože virš požeminių upių. Planetą atradusi „Intersistems“ ją parduoda išsimokėtinai paprastiems žmonėms.
Būtų gerai, jeigu būtų galima išsinuomoti mėnesiui gyvūną, kurį nori laikyti ir tuomet nuspręsti nori jį pasilikti ar nori gražinti atgal. Deja, kol kas bent jau Lietuvoje tokios paslaugos nėra. Todėl belieka pasisiūlyti prižiūrėti draugų gyvūną, kai jie išvažiuoja atostogauti arba pasiskaityti internete.
Svarstote ar verta laikyti jūrų kiaulytę? Tuomet atėjote į tinkamą vietą.
Šią knygą sudaro romanas Ftoras ir du apsakymai: Harlan Ellison „Pasaulių žudikas“ bei Gordon Dickson „Apsiaustas ir lazda“. Pakalbėjime apie viską iš eilės.
Chtonas – tai šiurpiausias galaktikos kalėjimas. Iš jo neįmanoma pabėgti. Čia kaliniai kasa labai visur vertinamus granatus, už kuriuos gauna maistą. Nėra granatų, sargyba nenuleidžia maisto. Šį kalėjimą patenka Atonas Penktasis, tačiau ši istorija yra ne tik apie kalėjimą.
Knygą sudaro romanas „Numirti Italbare“ ir du apsakymai: Davin Brin „Pavėlavusieji“ ir Robert Sheckley „Kur dar nebuvo įžengęs žmogus“. Aptarkime viską iš eilės.
Knygą sudaro du apsakymai: „Į juodąją žvaigždę“, „Medžių iltys“ ir romanas „Žmogus labirinte“. Pakalbėkime apie viską iš eilės.
Pasaulyje, kuriame žmonės tiesiogiai jungiasi prie virtualybės per specialus kontaktus vadinamus nervais, sužinoma apie deimantinių nervų egzistavimą. Deimantiniai nervai – tai kažkas stebuklingo, užtikrinantys dar geresnį prisijungimą. Niekas tiksliai nežino kas tai yra, bet visiems jų reikia.
Susidūriau su netikėta dilema. Pasiėmiau šią knygą iš bibliotekos, pradėjau skaityti ir tuomet paaiškėjo, jog iš jos vidurio išplėšti penki puslapiai. Ką man daryti?
Jeigu pasakysiu bibliotekininkei, tai paskui dar apkaltins mane, lieps melejonus sumokėti ir uždraus toje įstaigoje lankytis. Jeigu nepasakysiu, tai koks nors kitas skaitytojas patirs tą pačią nemalonią situaciją...
Šitą knygą matyt reiktų pažymėti N-14, nes joje gana detaliai aprašomas gyvulių poravimosi ritualas. Jeigu turite gerą vaizduotę, tai...
Teoriškai, galbūt juos reiktų vadinti ateiviais, ar netgi tobulesniais žmonėmis, tačiau kengūros, ožio ir šikšnosparnio hibrido niekaip kitaip vadinti man neapsiverčia liežuvis, nebent dar čoziais.