Atsitiko tokia istorija... Iš vakaro pasirašiau knygos recenziją ir pagalvojau, kad iš ryto prieš publikuodamas dar sykį perskaitysiu... Atsikėliau iš ryto žiūriu arba mano kompas rūko arba kažkas negerai...
Kaip žmogus susijęs truputėli daugiau su kompiuteriai nei paprasti mirtingieji, visuomet maniau, kad, tokius kaip aš, kompiuterių problemos kažkokiu mistiniu būdu aplenkia. Klydau... Oi kaip aš klydau... Taip sakant, gavau pagal pilną programą.
Žinote ko labiausiai nekenčiu technologinėse knygose? Jos greitai pasensta. Aišku, čia ne taip blogai kaip Bilo atveju... Knyga originalo kalba išleista 2007 metais, lietuvių – 2008, o aš ją skaitau 2009... Knyga pasakoja apie 2004 - 2006 metų internetą ir su tuo susijusius dalykus.
Knyga sudaryta iš apsakymo „Setauro medžioklė“ ir romano „Nenugalimasis“. Kodėl knyga pavadinta apsakymo, o ne romano pavadinimu?
Skaitant šią knygą kažkodėl apėmė jausmas lyg savo noru žiūrėčiau nesibaigiančias skalbimo miltelių reklamas, o iš burnos niekaip nedingo muilo skonis. Beje, jeigu jums nepatinka Porche geriau neskaitykite šitos knygos.
„Pragaištingas krėslas“ yra vienas iš keturiolikos rinkinio apsakymas.
Šią knygą iš tiesų sudaro Piers Anthony apysaka „Stepė“ ir du apsakymai: George H. Smith – „Tremtiniai“ bei John Brunner – „Vitanuliai“.
Įrašų rašymas visai kaip duonos kepimas: geri virėjai turi savo receptus, kurie juos daro išskirtiniais. Geram įrašui kaip ir skaniai duonai reikia daugybės komponentų: pieno, kiaušinių, druskos, cukraus, mielių... Ar tai viskas? Tikrai ne. Nepaminėjau pačio svarbiausio, turbūt jau žinote kokio?
Niekada negalvojau, kad galima parašyti 400 puslapių knygą apie taupymą. Na gerai, nevisa knyga yra apie taupymą, tačiau pagrindinė knygos dalis(mintis) skirta būtent kaip sutaupyti kuo galima daugiau pinigų.
“Mechaninis orfėjas” yra trečioji trilogijos „Išvaduotojas“ dalis. Na pasiguosti galiu tuo, kad ant knygos nugarėlės yra išvardintos visos trys dalys.