Apie programavimo kalbas
2006-10-17 11:36:06Turbūt jau visi žino kaip nusišauti su bet kuria programavimo kalba. Išversti, pacituoti ar sukritikuoti kas parašyta gali kiekvienas,
Turbūt jau visi žino kaip nusišauti su bet kuria programavimo kalba. Išversti, pacituoti ar sukritikuoti kas parašyta gali kiekvienas,
Knygos antraštėje parašyta: ši knyga labai svarbi moterims, kurios atiduoda visą savo širdį ir iki šiol iš mandagumo negali pasakyti „ne!“ (Tai velnias, į mano rankas pakliuvo dar viena knyga skirta moterims, aš turbūt apsipirkinėju ne tame skyriuje). Teko porą kartų bendrauti su tokiomis, kurios nemoka pasakyti „ne“, nedidelis malonumas, bet aš ne apie tai.
Norėjau būti pirmas kuris tai pasakys: šiandien penktadienis ir dar trylikta. Baisu ar ne? Turbūt daug kalbės apie prietarus, bet ar tikrai penktadienis trylikta kuo nors skiriasi nuo kitų dienų?
Vienas labai prietaringas žmogus
Rašalo dėmės internete... o tiksliau mano internetiniame dienoraštyje(Kaip aš nekenčiu šito žodžių junginio)... Netikite, jog tai įmanoma? Skaitykite toliau.
Žinot, niekada nebuvau tas žmogus, kuris rašo daug laiškų. Dėl tos priežasties, kad jų nerašydavau, savaime suprantama, ir daug negaudavau. Bet vakar kažkaip susimąsčiau, kiek ranka rašytų laiškų siunčiama šiais technologijų laikais? Juk, dabar galima naudotis pokalbių programomis bei puslapiais ar el. paštu. Kam gali rūpėti ranka rašyti laiškai, kai laiškas keliauja geriausiu atveju dvi dienas, tuo tarpu el. paštas blogiausiu atveju per porą valandų? (Tiesa, laiškuose priešingai nei jų elektroniniuose ekvivalentuose beveik niekada nepasireiškia juodosios skylės efektas).
Buvau pabendrauti su savo magistrinio darbo vadovu. Reikėjo, kad jis pasirašytų ant vienos ataskaitos, kuri įrodytų, jog aš kaip ir visa grupė neatsilieku nuo darbo grafiko. Kaip visada jis mane maloniai pasveikino žodžiais: „Tai vėl neturi
Užknisa žmonės, kurie nemoka naudotis telefonais.
Vakar buvau pas draugus, žiūrim filmą, gerai leidžiam laiką ir ... Skambina mano telefonas. Pasižiūriu vietoj numerio rodo „withheld“. Kiek suprantu šis užrašas turėtų reikšti,
Ant knygos viršelio užrašyta: „menas būti egoistu“, todėl šią knygą į rankas paėmiau labai skeptiškai nusiteikęs.
Mūsų įsitikinimai, prisirišimas prie senų daiktų ir baimė ieškoti ko nors naujo - stabdo progresą. Gyvename inovacijų amžiuje, vos ne kasdien sukuriamas koks nors naujas daiktas, tačiau kažkodėl jiems bandoma prilipdyti senus pavadinimus. Taip, tai mūsų įsitikinimai, kurie ne tik stabdo progresą, bet gali padaryti ir daug žalos. Geriausias pavyzdys iš traukinių pramonės. Kai tik buvo sukurti traukiniai juos imta vadinti vežimais ant bėgių. Pagal visas geriausias, senas vežimų tradicijas, keleivius veždavo ne tik pačiuose karietose, bet ir ant jų stogų. Aišku, bilietai ant stogo kainuodavo pigiau. Taigi, kodėl vežimai ant bėgių neturėtų taip pat vežti keleivių ant stogų? Deja, kaip parodė praktika toks mąstymas kainavo labai brangiai, kai kuriais atvejais nuo traukinio stogo nukrisdavo vos ne ketvirtadalis ten įsitaisiusių keleivių.
Turbūt visi prieš kokį pusmetį (o gal jau netgi metus) esate matę delfi reklama „Blogas – tai ne blogis“. Deja, aš su tuo nesutinku, blogas dar ir koks blogis! O jeigu kiek rimčiau, tai aš norėčiau prisikabinti prie pačio termino,