Galbūt teko girdėti kaip e-knygų fanatikai svaigsta apie jų privalumus. Kai kurie net gi daro tokius drastiškus pareiškimus, jog po penkių metų popierinės knygos išnyks. Ką gi, rodos atėjo laikas blogoms naujienoms.
Širšė toks mažas padaras, tačiau daugeliui žmonių jinai kelia siaubą. Šiame romane širšė yra slaptasis agentas, kurio tikslas destabilizuoti vyriausybę, sukelti jos panikos priepuolius bei įtikinti imtis neadekvačių priemonių esamai situacijai.
Prieš dešimt tūkstančių metų Žūtbūtinis Karas sunaikino Žemės civilizaciją. Išlikę gyvi žmonės pasklido po galaktiką ir įkūrė daugybę naujų kolonijų. Šiandien Žemė – Kapinių planeta, vieta kur turtingi žmonės gali atgulti paskutiniam poilsiui.
Visą gyvenimą galima būtų padalinti į turėčiau daryti ir jau padariau. Nėra tokio dalyko kaip darau dabar, nes jeigu iš tiesu esi rimtai užsiėmęs, tai aplinkinis pasaulis tau neegzistuoja.
Ar pastebėjai, jog turėčiau daryti labai retai virsta jau padariau? Kodėl?
Busiu sąžiningas: šitą knygą pirkau tik todėl, kad jinai kainavo 7lt. Ar jinai verta tos kainos? Hm... užduokite lengvesnį klausimą.
Asteroidus kasantys darbininkai Endrių Bleiką rado užšaldytą kapsulėje tolimoje planetoje ir parvežė į Žemę. Atgaivintas vyras neprisimena nieko apie savo praeitį. Bleiko žinios apie Žemę pasenusios maždaug 200 metų, dabar vyras bando prisitaikyti naujame pasaulyje ir prisiminti savo praeitį.
Blogerių meetai vyksta (beveik) kasmet. Keičiasi vietos, keičiasi veidai. Vyksta natūrali atranka: vieni pradeda rašyti, kiti meta. Tai visiškai logiška, tačiau yra ir nelogišku dalykų kaip religija. Tiesa, blogerių religija nėra krikščionybė ir jų amžinas klausimas nėra: kaip atrodo rojus? Ar: kodėl Dievas toks žiaurus? Jų amžinas klausimas yra: kaip uždirbti pinigus iš savo tinklaraščio?
Jeigu esate pasiryžę peržengti savo prietarus ir atsisakyti savo tikėjimo aš jums atskleisiu paslaptį, kodėl jūs neuždirbate iš savo tinklaraščio. Silpnų nervų skaitytojams rekomenduojama uždaryti šitą langą, kol neištiko neadekvatus pykčio priepuolis.
Dabar labai madinga turėti išmaniuosius telefonus, todėl visi kas netingi kuria jiems programėles. Angliškų gerų programėlių yra tūkstančiai, tuo tarpų lietuviškų skaičius gerokai labai nuo to atsilieka. Nors aš nesu tikras didesnė čia problema, kad nėra programuotojų ar trūksta gerų idėjų.
Sako, ko išmoksite ant pečių nenešiosite. Bet aš jums turiu kitą įdomią mintį pamąstymui. Tai ką užmirštate yra daug svarbiau, nei tai ką atsimenate. Tai ką užmirštate daug stipriau lemia kokia asmenybe tapsite, nei tai ką atsimenate.
Kiek anksčiau aptarėme tikslų pasiekimą, dar laikas pakalbėti dar vienu labai svarbiu, susijusiu klausimu: skelbti savo tikslus visiems ar ne? Kaip manote jūs? Kuris variantas jūsų nuomone padės pasiekti tikslo greičiau?