Ar gelbėtumėte ateivius?
Kiek anksčiau jau siūliau vieną smegenų mankštą. Šį kartą noriu pasiūlyti kitą. Idėja, kurią pristatysiu žemiau yra įkvėpta vienos The Orville antro sezono serijos.
Taigi leiskite jums pristatyti situaciją:
Planetoje gyvena tūkstantis ateivių, planeta greitu laiku (dėl priežasčių, kurios mums nėra svarbios) bus sunaikinta. Jūs galite išgelbėti tik šimtą ateivių, kaip (ir kodėl) jūs pasirinksite ką išgelbėti?
Jeigu jums lengviau galite pradėti, nuo minties, kad gelbėjate ne ateivius, o kitos valstybės žmones. Tos valstybės kalbos jūs nemokate. Ką pasirinktumėte gelbėti? Kaip tai keičiasi nuo jūsų pasirinkimo gelbėti ateivius?
Prieš skaitydami toliau, paruoškite savo atsakymus.
Dėmesio, ar esate pasiruošę skaityti mano interpretacijas?
Pradėkime nuo pačios akivaizdžiausios, kuri ateis daugiausiai žmonių į galvą – gelbėti vaikus. Žinote, aš ne veltui užsiminiau apie kitą valstybę. Mes visi esame žmonės, nepriklausomai nuo odos spalvos. Tai reiškia, kad kitos valstybės vaikus, mes galėtume globoti, auginti, net gi išmokyti savo kalbos. Tačiau jeigu pagalvotume apie ateivius, jie nėra žmonės. Ateiviai gali būti humanoidai, bet iš kur mums žinoti koks jų brandos procesas? Žmogaus brandos procesas yra, sakykim, paprastas, keičiasi ūgis ir plaukų kiekis. Tačiau jeigu pagalvosite apie drugelius, jų brandos procesas yra nepalyginimai sudėtingesnis. Iš pradžių, jie būna bjaurūs kirminai, tuomet – kokonai, kol galiausiai virsta nuostabiais drugeliais. Norite dar vieno pavyzdžio? Paimkime varles, jos gimsta buožgalviais.
Jeigu gelbėsime tik ateivių vaikus, mes galime nesugebėti jų užauginti iki normalių piliečių, nes nežinome jų brandos proceso. Tai yra pirmoji problema.
Antroji problema: kaip mums žinoti kurie ateiviai yra vaikai? Mes esame įpratę, jog vaikai yra tie maži padarai, o suaugusieji yra tie kur dideli. Bet kai kalbame apie ateivius, kodėl procesas negali būti atvirkštinis? Vaikai yra milžiniški, o suaugusieji - miniatiūriniai.
Tarkim, mes sugebame atpažinti, kurie yra vaikai ir juos paimti. Tarkim, mes sugebame vaikus iki suaugusiųjų. Dabar jau viskas, gerai ar ne? Ne. Vaikai neturi žinių, jeigu mes užaugintume ateivių vaikus, tai jau būtų mūsų kultūra ir mūsų papročiai. Taigi, pereikime prie antro sprendimo.
Antrasis sprendimas – gelbėkime mokslininkus. Ateivių civilizacija, labai tikėtina, mąstys ne taip kaip žmonės, ko pasekoje jie turės, kitokių mokslinių pasiekimų, kad ir toje pačioje fizikoje. Gelbėjant mokslininkus, mes galėtume sužinoti labai daug. Tiek apie ateivių kultūrą, istoriją, tiek apie mokslą bei pritaikyti jį savo reikmėms, dėl ko taptume stipresne rase.
Taigi, nuspręsta, gelbėjam mokslininkus? Jeigu norime išsaugoti rasę, tai gali būti ne pats geriausias sprendimas. Paprastai mokslininkai būna protingi ir daug pasiekę individai, bet kad jie daug pasiektų reikia laiko, kas reiškia, jog jie yra seni kitų rasės narių atžvilgiu ir galimai negyvens ilgai t. y. rasė neišvengiamai mirs.
Dar vienas svarbus dalykas, mes gydytojų paprastai nepriskiriame mokslininkams. Tai kas ateiviams buvo lengva liga išgydoma šeimos gydytojo patarimais, gali tapti mirtina liga, nesant nei vieno gydytojo. Mes, žemiečiai, aišku, galime pasitelkę savo mokslo žinias surasti vaistus, tačiau tas procesas gali būti per ilgas ir pražudyti visus ateivius.
Dabar kai kurie iš jūsų galbūt linksi galvomis ir sako: supratau, reikia gelbėti miksą. Jeigu paimsime šiek tiek mokslininkų, šiek tiek vaikų ir būtinai bent vieną gydytoją, viskas turėtų būti gerai ar ne? Teoriškai, taip, bet kaip jūs žinosite, kuris yra gydytojas, kuris yra mokslininkas. Kaip jūs žinosite, kuris yra vyras, o kuris yra moteris? Galbūt, kad ateiviai pasidaugintų reikia ne dviejų, o trijų asmenų? O kas jeigu netyčia vieną iš jų pamiršite?
Teisingiausias atsakymas į klausimą turėtų būti, jog ateiviai patys turėtų nuspręsti ką gelbėti, o ko ne. Kas gali blogo atsitikti su tokiu sprendimu? Labai daug. Kad suprastumėte, apverskime šitą situacija iš kitos pusės. Ateiviai atskrenda gelbėti žemiečiu. Jie gali nusileisti į nelabai gerą situaciją.
Ateiviai nusileido diktatūroje (karalystės irgi gali veikti panašiai). Greičiausiai bus nuspręsta, jog reikia gelbėti diktatorių ir visą jo svitą. Ar tikrai diktatorius yra geriausias žmogus, kuris gali atstovauti visą rasę? Kai kuriais atvejais atsakymas, bus teigiamas, bet jeigu pasižiūrėsime po visus mūsų planetos diktatorius, greičiausiai tik palinguosime galva.
O kaip dėl lygių teisių? Dabar situacija tarp vyrų ir moterų sąlyginai yra nebloga, bent jau vakarų pasaulyje. Bet tai ne visuomet buvo tiesa. Moterys teisę balsuoti įgijo tik prieš truputi daugiau nei šimtą metų. Tačiau net ir dabar surastumėte keistas religines sektas kur spinta vertingesnė nei moteris. O kas jeigu ateiviai nusileistu čia? Ir išgelbėtų visus vyrūs bei spintas, bet visas moteris paliktų? Aišku, įmanomas ir atvirkštinis variantas. Bet kuriuo atveju tai reikštų rasės mirtį.
Ar man pasiūlyti daugiau variantų, kaip leidimas patiems pasirinkti ką gelbėti gali pasisukti blogai?
Ir vis dėl to manau, jog leidimas ateiviams patiems nuspręsti ką gelbėti yra geriausias. Jeigu rasė net ir kritiniu momentu, negali pasirinkti teisingai, tokia rasė nėra verta išgyventi.