Stalo žaidimas. Ginkopolis
Jeigu Carccassone, Wingspan ir Ethnos būtų susilaukę vaiko, tai visai gali būti, kad gautųsi Ginkopolis. Šis žaidimas turi daug skirtingų kitų žaidimų elementų ir tikrai naudinga yra būti žaidus mano minėtus žaidimus norint greičiau perprasti šį.
Iš Carccassone žaidimas pasiskolina kvadratines korteles, tiesa, dėliojimo taisyklės yra kitokios: čia korteles galima dėlioti tiek į plotį, tiek į aukštį. Iš Ethnos (Pastaba: Ginkopolis buvo sukurtas 2012, o Ethnos - 2017) žaidimas pasiskolina teritorijų kontrolės elementą. Na, o iš Wingspan – variklio kūrimo bei aktyvavimo idėją. (Pastaba: Wingspan buvo sukurtas 2019). Kaip ir Wingspan žaidime, priklausomai nuo pasirinkto veiksmo čia galite aktyvuoti vieną iš trijų kortų kolonų.
Žaidimo taisyklės parašytos anglų kalba, bet toks jausmas, jog skaitytum švedų: raidės pažįstamos, tačiau žodžiai neturi jokios prasmės. Matot, žaidimas bando apsimesti labai tematišku, todėl naudoja labai kvailus terminus taisyklėms paaiškinti. Už tokius dalykus reikia duoti į snukį.
Beje, kokia žaidimo tema? Jūs statote miestą. Atvirai pasakius, Carccassone žaidime labiau jaučiasi kad jūs statote miestus – pilis, nei čia. Ir Carccassone žaidimo aš nepavadinčiau tematišku.
Grįžtant prie taisyklių knygutės, norint perskaityti ir suprasti šito žaidimo taisykles reikia turėti bakalauro diplomą stalo žaidimo profesijoje. Jeigu tokį dalyką turite, pasakysiu, jog taisyklių knygutė yra nebloga. Jeigu neturite, tuomet jums nepasisekė. Padėkite žaidimą į lentyną ir eikite žaisti kitų žaidimų.
Tai tik antras žaidimas mano kolekcijoje, kuriame naudojami skydeliai siekiant paslėpti taškus ir kitus elementus nuo kitų žaidėjų. Skydelio išorinėje pusėje yra nerealiai gražūs piešiniai. Jeigu jie būtų šiek tiek didesni norėčiau pasikabinti ant sienos visus. Žaidimo vidinėje pusėje yra be žodžių paaiškintos pagrindinės žaidimo taisyklės. Problema yra ta, kad jeigu jūs nežinote žaidimo taisyklių, jums tai nepadės. Jeigu žinote, tuomet koks skirtumas kas ten pavaizduota?
Dar vienas dalykas, kuris man iš karto užkliuvo: kaip žaidėjai nepamiršta, už kokią spalvą žaidžia? Pavyzdžiui Ticket to ride žaidime turi savo spalvos vagonus, čia gali būti situacijų, kai neturi nei vieno savo spalvos kubelio. Žaidime Cacao yra žaidėjo lenta bei miplas ant jos tavo spalvos. Kitaip sakant, įvairūs žaidimai sugalvoja įvairius būdus kaip šitą smulkmeną išspręsti.
Jums dar nei karto gyvenime nenutiko, kad pamiršote savo spalvą? Per mažai žaidimų žaidžiate. Pavyzdžiui, aš niekada nežaidžiu už raudoną spalvą, tačiau vieną kartą teko žaisti už raudoną, vien dėl to žaidimas buvo du kart sunkesnis, nes tai nebuvo spalva sukuria aš pratęs žaisti ir man nuolatos reikėjo priminimo, kuri spalva yra mano.
Beje, jūs mėgstate žaisti už raudoną, geltoną ar mėlyną spalvas? Jums nepasisekė, nes tokių spalvų žaidime nėra. Vietoj to čia yra oranžinė, medžio ir rožinė. Kitos dvi spalvos gana standartinės – juoda ir žalia.
Išspręsti spalvos pamiršimo, nepamiršimo klausimą nėra sunku. Tereikia vidinėje skydelio pusėje nupiešti kokį nors ornamentą ar miplą. Viskas taip paprasta, minimaliai daugiau darbo. Kodėl žaidimo leidėjai to nepadaro?
Jeigu aš jums duočiau skydelius, jūs gyvenime neatspėtumėte kokiai spalvai, kuris skydelis priklauso ir vis dėl to nustatyti galima. Ar jums įdomu kaip? Pagal žodžio Ginkopolis spalvą ant išorinės skydelio pusės. Kitaip sakant jūs galite matyti visų savo priešininkų spalvas ir pagal tai padaryti išvadą, kurios spalvos nematote – tai yra jūsų spalva. Niekada nebūčiau pagalvojęs, jog reikia tapti logikos profesoriumi norint žaisti stalo žaidimus.
Pakalbėkime apie esmines žaidimo taisykles ir kalbėkime apie tai lietuvių, o ne švedu kalba. Aš nepaaiškinsiu visų taisyklių, tik žaidimo esmę, todėl dalis, kurių nepaaiškinsiu, reikės studijuoti patiems.
Žaidime yra dviejų tipų kortos. Kortos su raidėmis ir kortos su skaičiais. Kortas galima žaisti dviem būdais: tiesiog žaisti pačią kortą siekiant gauti resursų ir žaisti kortą su namo kortele siekiant statyti miestą. Taigi, žaidimo esmė yra keturi variantai.
Pirmasis variantas. Korta su raidėmis. Kai žaidi kortą su raidėmis gali pasirinkti ką nori gauti: naują namo kortelę ar vieną savo spalvos kubelį. Tai yra du resursai reikalingi žaidime. Po to, kai gauni norimą resursą, aktyvuoji kortos žaidimo varikliuką, kuris gali duoti papildomų resursų arba pergalės taškų. Žaista korta keliauja į šiukšlių dėžę.
Antras variantas. Korta su skaičiumi. Korta su skaičiumi duoda tiek resursų, kelintame aukšte jinai yra (kiek kubeliu yra ant kortos). Pirmame aukšte esanti korta duoda vieną resursą, antrame – du, trečiame – tris, ketvirtame – gerai, nori ane? Žaidime yra trijų spalvų kortos: geltonos, raudonos ir mėlynos. Geltona korta duoda pergalės taškus, raudona – kubelius, mėlyna – namų korteles. Būtų fainai, jeigu kiekvienam žaidėjui kur nors būtų priminta apie šitus dalykus. Net nežinau kur tai galėtų būti įdėta… Galbūt ant kitos skydelio pusės? Bent jau būtų naudinga kiekvienam žaidėjui. Vietoj to, apie šitą svarbų dalyką užsimenama tik vieną kartą prabėgomis taisyklėse. Mano laikais už tokius dalykus į snukį duodavo.
Po to, kai gauni norimą resursą, aktyvuoji kortos žaidimo varikliuką, kuris gali duoti papildomų resursų arba pergalės taškų. Žaista korta keliauja į šiukšlių dėžę.
Trečias variantas. Korta su raide ir namelio kortelė. Šita kombinacija reiškia, jog tu nori praplėsti miestą. Patrauki raidę į šoną: kairę, dešinę, viršų, apačią, bet jokiu būdu neįstrižai. Į buvusią raidės vietą padedi namelį, ant namelio padedi vieną savo kubelį ir statybinį kraną. Korta keliauja į šiukšlių dėžę. Žaidėjas gauna bonusus už korteles, kurias naujasis namas liečia, bonusų tvarka tokia pati kaip antrame variante. Tuomet aktyvuojamas miesto praplėtimo varikliukas, kuris gali duoti papildomų resursų arba pergalės taškų.
Ketvirtas variantas. Korta su skaičiumi ir namelio kortelė. Korta su skaičiumi parodo ant kurio namelio statysi savo namelį. Jeigu namelis priklauso kitam žaidėjui, tai jis gauna savo kubelius atgal ir už kiekvieną kubelį gauna dar po vieną pergalės tašką. Jeigu namelių spalvos nesutampa, tuomet reikia sumokėti vieno kubelio perdažymo mokestį. Jeigu tavo statomo namelio numeris yra mažesnis nei ten esamo, tuomet reikia sumokėti pabloginimo mokestį pergalės taškais. Pavyzdžiui ant namelio su numeriu 20 nori pastatyti namelį su numeriu 18, tai kainuos du pergalės taškus.
Pastačius namelį, reikia uždėti tiek kubelių, kuriame aukšte namelis gaunasi: antrame – du, trečiame – tris ir t.t. Tuomet aktyvuojamas aukšto pridėjimo varikliukas, kuris gali duoti papildomų resursų arba pergalės taškų. Žaista korta keliauja keliauja į žaidėjo varikliuką.
Čia yra žaidimo esmė. Jeigu suprantate šitą dalyką, suprantate žaidimo esmę ir jau iš principo galite eiti žaisti.
Pakalbėkime apie taškus. Taškus galima uždirbti žaidimo metu, tačiau realybėje taip bus uždirbtas labai mažas taškų procentas. Pagrindiniai taškai ateis kitais būdais: iš kortų jūsų varikliukyje, kurios duoda taškus žaidimui pasibaigus; už rajonus kuriuos jūs valdote.
Kortu dalis yra savaime suprantama, todėl pakalbėkime apie rajonus. Rajoną sudaro dvi ar daugiau tos pačios spalvos namų kortelės, kurios liečia viena kitą. Žaidėjas turintis daugiausiai kubelių rajone gauna tiek taškų, kiek yra iš viso kubelių rajone. Antra vieta gauna tiek taškų, kiek savo kubelių turi rajone. Kiti taškų negauna. Tarkime, turime rajoną iš dviejų kortelių. Žalias turi du kubelius, juodas turi vieną, vadinasi žalias gauna tris taškus, o juodas gauna vieną. Dabar įdomioji dalis. Jeigu rajonas priklauso tik vienam žaidėjui, jis gauna taškus už pirmą ir antrą vietas. Kitaip sakant, jeigu turime rajoną iš dviejų kortelių ir žalias turi du kubelius ant vienos kortelės ir vieną ant kitos, tuomet jo taškų suma iš šito rajono yra šeši. Perskaitykite dar kartą, kad suvoktumėte ką pasakiau.
Žaidžiant dviese, teoriškai įmanoma žaidimą baigti taip, kad visi rajonai priklausytų tik vienam žaidėjui t. y. žaidėjai pasidalino miestą, bet neužėmė vienas kito rajonų. Žaidžiant daugiau nei dviem žaidėjams turėti rajoną priklausantį tik vienam žaidėjui yra gana sudėtinga.
Keliomis pastraipomis anksčiau minėjau pavyzdį: rajonas yra iš dviejų kortelių, žalias turi du kubelius, juodas – vieną. Koks yra geriausias ėjimas žaliam žaidėjui? Išmesti juodą lauk.
Paimkime kitą pavyzdį. Rajonas yra iš penkių mėlynų kortelių: žalias – du, juodas – vienas, žalias – vienas, žalias – vienas, juodas du. Šitame rajone žalias turi daugiausiai kubelių – keturis, todėl gauna septynis taškus. Juodas turi tris kubelius, todėl gauna tris taškus.
Jūs žaidžiate už oranžinius, koks yra geriausias jūsų ėjimas? Pastatyti raudoną/geltoną namuką per patį vidurį. Vietoj vieno rajono mes gauname tris - pirmas mėlynas rajonas: žalias – du, juodas – vienas; antras raudonas/geltonas rajonas: oranžinis – du; trečias mėlynas rajonas: žalias – vienas, juodas du. Tai kas dabar gaunasi? Viena kortelė nėra rajonas, todėl jūs šito pavyzdžio kontekste negaunate jokių taškų. Žalias gauna tris taškus už pirmą rajoną ir vieną už trečią, sumoje keturi taškai vietoj septynių. Juodas gauna vieną tašką už pirmą rajoną ir tris taškus už trečią rajoną, sumoje keturi taškai vietoj trijų. Šiek tiek padėjote juodam. Aš suprantu, kad be iliustracijų šitą pavyzdį suvokti sunku, tačiau, kai tik pradėsite žaisti, iš karto suprasite apie ką aš kalbu.
Skaitant visus šituos pavyzdžius jums turėjo kilti mintis, jog žaidimas yra labai brutalus ir prieš pradedant žaisti reiktų užrakinti peilius virtuvėje. Tačiau iš tiesų šitas žaidimas nėra toks nedraugiškas kaip jums gali pasirodyti paskaičius mano pavyzdžius. To pagrindinė priežastis -sėkmės faktorius. Ir sėkmės faktorius čia yra didelis. Net gi sakyčiau milžiniškas. Kortas kurias gaunate yra visiška sėkmė. Žaidime, atlikę ėjimą savo kortas jūs persiunčiate žaidėjui iš kairės. Taigi, žaidžiant dviese, ratui apsisukus dvi tos pačios kortos grįš jums. Jeigu tos kortos jums netinka, tai kaip ir nesvarbu. Žaidžiant trise – grįš viena korta. Žaidžiant keturiese, gali būti, jog visos kortos bus pasikeitę.
Pastatų korteles jūs taip pat gaunate atsitiktinai. Jeigu žaidimo pradžioje gausite namus dideliais numeriais, o žaidimo gale namus mažais numeriais, tai… Du variantai, užsiimti miesto plėtimu arba mokėti baudas pergalės taškais, kad kelti namų aukštį. Antrasis variantas neskamba kaip gera strategija.
Tačiau atsitiktinės kortos ir pastatų kortelės dar nėra viskas. Norint sėkmingai žaisti reikia, kad jos derėtų. Jeigu visos turimos kortos buvo geltonos spalvos, o pastatų kortelės mėlynos, gero ėjimo padaryti neįmanoma. Ir taip čia yra ekstremalus pavyzdys, kurio tikimybė tokia maža, kad greičiausiai gyvenime jo nepamatysite, nebent kažkas iš jūsų draugų nemoka maišyti kortų, bet dėl to kad kortos ir pastatų kortelės turi derėti, neoptimalius ėjimus reikės daryti dažniau nei norėsite.
Šitame žaidime jūs norite žaisti maksimaliai agresyviai kiek tik galite prieš kitus žaidėjus, tačiau kiti žaidėjai dažniausiai nejaučia jūsų agresijos, nes žaidimas žaidžia prieš jus.
Ar jums dar per mažai sėkmės žaidime? Pakalbėkime apie startinių darbininkų pasirinkimą. Kiekvienas žaidėjas gauna keturias atsitiktines kortas su darbuotojais. Iš jų reikia išsirinkti vieną ir persiųsti į kairę. Taip kartoti kol visi išsirinks po tris kortas. Šios kortos sudarys jūsų startinį varikliuką bei apibrėš jūsų startinius resursus. Kiti vien tik iš šito mechanizmo sukūrė visą žaidimą, jis vadinasi Sushi Go. Jeigu norite šiek tiek sudėtingesnio žaidimo – 7 Wonders.
Kam reikalinga šita papildoma mechanika? Kodėl negalima tiesiog turėti iš anksto apibrėžtų rinkinių priklausomai nuo žaidėjų lygio: pradedantiesiems, patyrusiems, ekspertams? Mažiau sėkmės, paprastesnis žaidimas.
Priklausomai nuo to su kokiais ir kiek žmonių žaidžiate, tai papildomai prideda apie pusę valandos papildomo laiko prie žaidimo, kuris nėra trumpas. Kam to reikia? Kuo daugiau žaidžiu šitą žaidimą, tuo labiau įsitikinu, kad geriau aš iš anksto pasiruošiu kortų rinkinius ir sutaupysiu žaidimo laiko, rezultate bus daugiau malonumo visiems.
Beje, darbininkų kortos turėtų būti sunumeruotos, bet pas mane kai kurios kortos yra pamatę skaičius. Spausdinimo brokas?
Kitas žaidimo trūkumas yra pasiruošimas. Arba žaidimo pradžioje užtrunki daug laiko, kol viską sudėlioji taip kaip reikia arba žaidimo pabaigoje užtrunki daug laiko kol viską sudėlioji tvarkingai, kad kitą kartą galėtum pradėti greitai žaisti.
Pakalbėjau apie esmines žaidimo taisykles, pakalbėjau apie taškų skaičiavimą, pakalbėjau apie sėkmės įtaką žaidimui. Pakalbėkime apie laiką. Jeigu žaidžiate dviese įmanoma sužaisti žaidimą per 45 minutes, bet tai bus labiau išimtis, nei taisyklė. Žaidimui reikia maždaug 30-45min laiko kiekvienam žaidėjui, kas reiškia, kad dviese tai 60-90min žaidimas, tuo tarpu keturiese gaunasi 120 – 180 min žaidimas. Tai yra laikas be darbuotojų kortelių pasirinkimo ir gali būti, kad jūsų pirmas žaidimas bus dar ilgesnis. Taigi, mes kalbame apie dviejų valandų žaidimą su patyrusiais žaidėjais, kuriame sėkmės įtaka rezultatui yra didesnė nei bet kas ką jūs realiai galite padaryti. Ar jūs norite žaisti tokį žaidimą?
Jeigu žaidimo trukmė jūsų negąsdina, tuomet turiu pasakyti, jog žaidimas gerai žaidžiasi su įvairiu žaidėju skaičiumi. Vis dėl to žaidimas geriausias su dviem žaidėjais. Daugiau žaidėjų prideda daugiau sėkmės ir laiko, bet neduoda nieko dėl ko žaidimas būtų įdomesnis ar geresnis.
Tekstas gavosi ilgas. Pabandykite apibendrinti. Iš principo aš nemėgstu žaidimų, kur pergalę lemia sėkmė ir taip yra būtent toks žaidimas. Gali turėti geriausią strategiją, bet jeigu kortos nekrinta, nieko nepadarysi. Žaidimo esmė pasiekti geriausią įmanoma rezultatą su kortomis kurios krenta ir jums kils jausmas, kad dažniau nesiseka nei sekasi. Kokia prasmė tokiame žaidime varžytis prieš kitus žaidėjus, jeigu varžaisi prieš patį gyvenimą (t. y. sėkmę)?
Gali susidaryti įspūdis, jog aš nekenčiu šito žaidimo, bet jūs būsite neteisūs. Aš vis tiek jaučiu malonumą žaisdamas šį žaidimą. Tačiau aš turiu ateiti su teisingu nusiteikimu. Šį žaidimą aš žaidžiu ne dėl pergalės. Šį žaidimą aš žaidžiu dėl momento, kai visas pasaulis yra nusistatęs prieš tave ir tu bandai padaryti geriausią ką gali tame momente. Jeigu kiekviename momente padarysi geriausią ką gali, galbūt tai atneš pergalę, o galbūt ne. Tai nuo tavęs nepriklauso.
Tai nėra žaidimas, kurį aš primygtinai siūlysiu visiems, bet jeigu kas nors pakvies pažaisti, aš neatsisakysiu.
Šito žaidimo aš nerekomenduoju žmonėms: kurie nėra žaidę daug žaidimų; kurie nemėgsta sėkmės žaidimuose; kurie nemėgsta nedraugiškų žaidimų. Kas aš rekomenduoju šitą žaidimą? Tiems, kas žaidė daug skirtingų žaidimų ir nori pabandyti kažką naujo.
Žaidimo trukmė: 45 - 90 min.
Žaidėjų skaičius: 1-5 (rekomenduoju 2).
Sudėtingumas: 2.91 (sudėtingas).
Sukūrimo metai: 2012
Žaidimo kalba: anglų.
Žaidimo kategorija: aukcionas, kortų kolekcionavimas.