Stalo žaidimas. The king is dead
Nemėgstu, kai stalo žaidimo kompanijos pardavinėja orą. Šio žaidimo komponentai yra tokie patys kaip Condottiere (skaičius skirtingas), tačiau šio žaidimo dėžė yra dydžio kaip Carcassonne arba kitaip sakant tris kartus didesnė nei Condottiere. Kiek žaidimų mano lentynose tilptų, jeigu šita dėžė būtų teisingo dydžio?
Žaidimo dėžės vidus:
Žaidimo tema: Anglijos karalius mirė ir dabar trys kariaujančios frakcijos į sostą bando pasodinti savo žmogų. Visos kortos bei Anglijos žemėlapis labai gerai perteikia viduramžių nuotaiką. Aš nepavadinčiau grafinio dizaino gražiu, bet man jis labai patinka. Tuo pačiu žaidimo nepavadinčiau stipriai tematišku, bet jis yra labiau tematiškas nei daugelis kitų žaidimų mano kolekcijoje.
Žaidimas yra unikalus tuo, kad žaidėjai neturi savo frakcijos ar savo žaidimo figūrėlių. Norėdami laimėti žaidėjai turi užvaldyti nepriklausomas žaidimo frakcijas. Yra dvi žaidimo pabaigos/laimėjimo sąlygos/atvejai. Vienas būdas yra turėti daugiau laiminčios frakcijos kubų nei kiti žaidėjai. Antras atvejis, jeigu laimi prancūzai, turėti daugiau kubų rinkinių nei kiti žaidėjai.
Žaidime yra aštuonios vietovės, kurių mūšius reikia išspręsti. Pradedant žaidimą ant kiekvienos vietovės yra po keturis kubus. Visi kubai yra atsitiktinai išrenkami iš maišelio. Išskyrus tris vietas, kurios yra kariaujančių grupių sostinės. Mėlynos spalvos zona Moray yra mėlynų kubų arba, kitaip sakant, škotų sostinė. Raudonos spalvos zona Gwynedd yra raudonų kubų arba, kitaip sakant, velsiečių sostinė. Žalsvos spalvos zona Essex yra geltonų kubų arba, kitaip sakant, anglų sostinė. Tarkim, kubus padaryti žalsvos spalvos yra sunku, bet kodėl tuomet negalima nudažyti Essex geltonai? Kodėl ta spalva yra panaudota Strathclyde? Juk būtų daug intuityviau. Tiek nedaug reikia…
Bet grįžkim prie sostinių, kubų sostinės gauna po du savo atstovus ir dar du išrenkami atsitiktinai. Ant kitų žemių padedama po keturis atsitiktinius kubus.
Žaidėjas savo ėjimo metu turi tik du pasirinkimus: praleisti ėjimą arba žaisti kortą. Jeigu visi žaidėjai praleidžia ėjimą, tuomet išsprendžiamas tos zonos mūšis t. y. spalva, kurios kubų daugiausiai zonoje, laimi. Visi kubai nuimami nuo zonos ir vietoj jų uždedamas laimėjusios grupės žetonas. Jeigu lyderio nėra, bet kelios grupės turi po lygiai žetonų, tuomet mūšį laimi prancūzai. Jeigu prancūzai laimi tris mūšius, tuomet žaidimas baigiasi iš karto. Teoriškai žaidimas gali baigti po trečios zonos mūšio, nors nemanau, kad realybėje taip atsitiktų, nes kam nors iš žaidėjų būtų sunku laimėti.
Visi žaidėjai turi tik aštuonias kortas ir jas gali sužaisti tik vieną kartą. Yra du žaidimo variantai. Paprastajame visi žaidėjai turi vienodas kortas. Sudėtingesniame variante, žaidėjai turi penkias vienodas kortas ir tris unikalias, kurių neturi niekas kitas. Aš sakyčiau, kad sudėtingesnis variantas yra įdomesnis. Tačiau iš karto turiu pasakyti, kad ne visos kortos yra lygiavertės. Pavyzdžiui viena korta leidžia sužaisti viršutinę kortą ant bet kurio žaidėjo krūvos panašiai kaip Concordia Venus, super galinga korta. Kita vertus yra kita korta kur duoda plius vieną laiminčiosios frakcijos kubelį po žaidimo. Bet žaidimo metu jos negali sužaisti. Sakyčiau naudinga tik ypatingai retomis situacijos, o šiaip žaidi žaidimą turėdamas viena korta mažiau nei kiti žaidėjai.
Žaidėjas gali žaisti kortą kada nori. Gali sužaisti visas kortas iš karto. Gali sužaisti po kortą prie kiekvienos zonos. Gali pasilikti visas kortas žaidimo pabaigai. Beveik visos kortos vienaip ar kitaip manipuliuoja kubais ant lentos: vienos leidžia pridėti, kitos - nuimti, trečios – sukeisti vietomis.
Sužaidęs kortą, žaidėjas taip pat privalo nuimti vieną kubą nuo bet kurios žemėlapio zonos. Taip jis padidina savo įtaką kuriai nors grupei.
Pakalbėkime apie žaidimo strategiją. Jeigu žaidimo pradžioje sunaudosi daug kortų, tai neturėsi kortų žaidimo gale ir negalėsi įtakoti rezultatų. Jeigu lauksi per ilgai, tuomet kai kurios kortos gali virsti nepanaudojamomis. Jeigu nori turėti didžiausią įtaką mėlyniems, tau reikia kuo daugiau nuimti mėlynų kubelių nuo lentos. Kuo daugiau mėlynų kubelių nuimsi nuo lentos, tuo mėlyniems bus sunkiau laimėti mūšius, vadinasi turėti jiems didelę įtaką netenka prasmės. Šituo man žaidimas primena Bali.
Pakalbėkime apie sėkmę. Mūšio zonų eiliškumas kiekvieną kartą yra atsitiktinis, bet realiai sėkmės įtaka šituo atveju yra nereikšminga. Kubai irgi išdėliojami atsitiktinai, čia sėkmės įtaka yra šiek tiek didesnė, bet irgi nėra kritinė. Kubų išsidėstymui didžiausią įtaką turi žaidėjų ėjimai ir realiai čia jie sukuria chaosą.
Neskaitant teritorijų bei kortų pavadinimų, žaidime nėra jokio teksto, taigi, žaidimas gali būti pilnai nepriklausomas nuo kalbos. Jeigu vienas žmogus gali paaiškinti taisykles, kiti gali nemokėti kalbos ir žaisti sėkmingai.
Leidėjas reklamuoja šį žaidimą, kaip skirta 2-4 žaidėjams. TAI YRA MELAS.
Pirmiausiai aš pabandžiau žaidimą žaisdamas dviese. Žaidžiant dviese čia nėra žaidimo. Žaidėjai atlieka veiksmus pagal taisykles, bet tame nėra jokio malonumo, iššūkio ar strategijos. Šitame žaidime yra tiek pat strategijos kaip pirkti teleloto bilietą prie kasos. Tau duos išsirinkti vieną iš penkių bilietų, bet tai nereiškia, kad bent vienas iš jų bus laimingas. Tu gauni iliuziją, kad priimi sprendimą, bet tavo sprendimas visiškai nieko nereiškia.
Žaidžiant trise čia yra žaidimas. Kaip jau minėjau anksčiau žaidime yra aštuoni mūšiai. Realiai nėra skirtumo kas laimės pirmus du mūšius. Kitaip sakant, pirmus du kartus visi žaidėjai gali tiesiog praleisti ėjimą. Nebūtinai žaidėjai taip daro, bet tai keistas žaidimas, jeigu geriausias visų žaidėjų pasirinkimas praleisti ėjimą du kartus iš eilės.
Likus dviem paskutiniams mūšiams tu jau žinai ar gali laimėti ar ne. Teoriškai dar vienas žaidėjas gali būti pasilikęs daug kortų ir sumaišyti tavo planus, bet tai padaryti sunku. Neretai gaunasi variantas, kad likus dviem mūšiams tu matai, kad negali pats laimėti, bet priklausomai nuo to kaip tu sužaisi savo turimas kortas žaidimo nugalėtoju taps pirmas arba antras žaidėjas. Skamba ironiškai, bet žaidime The king is dead gana dažnas variantas yra King making. Rimtiems žaidėjams toks dalykas būtų nepriimtinas. O jeigu jūs žaidžiate tam, kad atsipalaiduotumėte, yra daugybė kitų žaidimų…
Kaip jau minėjau anksčiau, žaidime yra dvi pabaigos sąlygos, bet žaidžiant trise neįmanoma, kad laimėtų prancūzai. Leiskit pasitaisyti. Norint, kad žaidžiant trise laimėtų prancūzai, to turi siekti du žaidėjai, bet tai nėra optimalus kelias į pergalę nei vienam iš dviejų to siekiančių žaidėjų. Kitaip sakant, bet jau šitame variante, tokia pabaigos sąlyga yra beprasmė.
Žaidžiant keturiese žaidimas yra įdomiausias, bet žaidimas keturiese yra kitoks. Šiuo atveju ne kiekvienas žaidėjas žaidžia už save, bet du prieš du. Tai gaunasi komandinis žaidimas. Partneris sėdi priešais (įstrižai, jeigu stalas stačiakampis) ir negali viešai dalintis strategija. Taigi, reikia skaityti komandos partnerio mintis ir teisingai sužaisti. Jeigu keturi atsitiktiniai žmonės susės, kurie nėra pratę prie komandinių žaidimų, skaitymo nebus daug. Kita vertus, jeigu žmonės įpratę prie tokių žaidimų, tai jau galėtų būti visai kitas lygis.
Šis žaidimas yra tikrai unikalus, bet unikalus nebūtinai yra geras dalykas. Tai yra stalo žaidimas, skirtas tiems, kurie įpratę žaisti komandinius kortų žaidimus. Vienintelė smulkmena, tokie žmonės nežaidžia stalo žaidimų ir gyvenime šito nesugalvotų pirkti, jeigu niekas jiems neparodytų pirštu. O visiems kitiems, aš šito žaidimo nerekomenduoju.
Žaidimo trukmė: 45 min.
Žaidėjų skaičius: 2-4 (rekomenduoju 4).
Sudėtingumas: 2.12 (nesudėtingas).
Sukūrimo metai: 2020
Žaidimo kalba: anglų.
Žaidimo kategorija: kortos, teritorijos kontrolė, Anglijos istorija.