Knyga. Dr. Tasha Eurich - Insight

Ši knyga priminė man, kodėl aš nustojau skaityti knygas iš savipagalbos kategorijos: tiek daug puslapių (286) ir tiek mažai praktiškai pritaikomų dalykų...

Labiausiai patiko pavyzdys su dėmesingumu (ang. mindfulness). Susivokusiems (ang. self-aware) žmonėms dėmesingumas yra labai svarbi savybė. Vienas iš būdų pasiekti dėmesingumo būseną yra meditacija, bet tai yra blogiausias būdas daugeliui žmonių ir tuomet sekančius dešimt puslapių knyga pasakoja apie meditaciją. NIEKAM NEĮDOMU! Kodėl yra pasakojama apie blogiausią būdą? Geriau papasakotų apie geriausią būdą…

Neskaitant mano kritiškos įžangos aš pabandysiu jums išrinkti naudingiausius momentus iš knygos.

Susivokimas (ang. self-awareness) yra žmogaus savybė labai aiškiai matyti save: suprasti kas esi, kaip kiti mato tave, kaip tu įtakoji pasaulį aplink save.

Susivokimas susideda iš dviejų dalių: vidinio susivokimo ir išorinio susivokimo. Vidinį susivokimą sudaro žinojimas savo asmeninių vertybių, tikslų, lūkesčių, svajonių, reakcijų ir kaip įtakoji kitus. Išorinį susivokimą sudaro žinojimas kaip kiti žmonės mato tave. Tyrimai rodo, kad nėra koreliacijos tarp to kiek žmonės turi vidinio ir išorinio susivokimo, gali būti, kad žmogus turi stiprų vidinį susivokimą ir jokio išorinio susivokimo.

Susivokimas susideda iš septinių pamatinių kolonų. Pirmas – vertybės, rinkinys principų pagal kuriuos mes gyvenama kasdieninį savo gyvenimą. Antras – aistros, ką mes mėgstame daryti. Trečias - siekiai, ko mes norime pasiekti gyvenime. Ketvirtas – aplinka, kokio tipo aplinkoje mes galime pasiekti geriausius rezultatus, kokia aplinka skatina mus siekti maksimalaus rezultato, tobulėti. Penktas – modeliai, kaip mes galvojame, kaip mes dažniausiai elgiamės, kaip mes reaguojame į pasikartojančias situacijas. Šeštas – reakcijos, mūsų mintys, jausmai, emocijos. Septintas – įtaka, kaip mūsų veiksmai veikia kitus.

Išėjimas už komforto zonos ribų kaip pavyzdžiui naujos pareigos bei sukrečiantis įvykiai kaip pavyzdžiui atleidimas iš darbo, gali paskatinti, praplėsti susivokimą.

Savistaba (ang. introspection) – galimybė sąmoningai įvertinti jausmus, motyvus, elgesį. Eksperimentas parodė, kad žmonės, kurie užsiima savistaba po mėnesio buvo nusiteikę labiau teigiamai nei tie kurie neužsiima, tačiau po metų, žmonės, kurie užsiima savistaba buvo labiau nusiminę ir linkę į depresiją, negu tie, kurie neužsiima.

Niekada neklauskite savęs kodėl, nes visuomet gausite atsakymą pavyzdžiui: kodėl man nesiseka? Todėl kad tu durnas! Geriau klausti: ką (ang. what) aš galiu padaryti? Ką aš galiu išmokti iš šitos situacijos?

Tyrimas parodė, kad žmonės, kurie rašo dienoraščius yra labiau nelaimingi. Kuo rečiau žmonės rašo dienoraštį tuo jis naudingesnis siekiant susivokimo. Dienoraščius verta rašyti, kai reikia priimti sunkų sprendimą ar apsvarstyti kokį nors įvykį iš įvairių perspektyvų, tačiau dienoraščiai neturėtų būti rašomi kiekvieną dieną ar net reguliariais intervalais.

Atrajojimas (ang. rumination) – tai žmonių savybė prisiminti, pergalvoti, išgyventi praeities (dažniausiai blogus) įvykius. Kiekvieną kartą pagavus save tokioje situacijoje būtina sustabdyti, nes tai žudo susivokimą.

Dėmesingumui padidinti nebūtina medituoti, užteka aktyviai leisti laiką gamtoje pavyzdžiui eiti į žygius, važiuoti dviračiu, bėgti. Kitas būdas padidinti dėmesingą yra ieškoti šablonų apmąstant situacijas ir lyginant jas su praeitimi.

Mum efektas – moksliniai tyrimai parodė, kad jeigu žmonės turi informacijos, kuri kitus žmones priverstų jaustis nepatogiai, įskaudintų, yra linkę nutylėti ir nieko nesakyti. Kita vertus tokios informacijos žinojimas yra labai svarbus vystant išorinį susivokimą.

Susivokę komandos gali pasiekti geresnių rezultatų su mažesniais resursais ir žmonės yra laimingesni, todėl savo ruožtu ištikimesni kompanijai. Komandos susivokimas susideda iš penkių pamatinių kolonų. Pirmą – koks komandos tikslas? Antra – koks progresas, kaip komandai sekasi? Trečia – kaip komanda siekia rezultatų? Ketvirta – ar prielaidos apie verslą, aplinką yra teisingos? Penkta – kokią įtaką komandai daro kiekvienas darbuotojas?

Kad pasiekti komandos susivokimą reikalingos trys prielaidos. Pirma – lyderis, kuris rodo pavyzdį. Antra – psichologinis saugumas išsakyti tiesą, kritiką nesibaiminant susidorojimo. Trečia – proceso, kuris užtikrina, jog visi žmonės galėtų nuolatos išsakyti kritiką, o ne tik vieną kartą metuose.

Knygos gale yra net 12 testų, norintiems sužinoti daugiau apie save. Deja, testai man labai primena tuos testus „Koks nereikšmingas Simpsonų personažas esi tu?“, labai daug naudos iš tokių testų…

Mano vertinimas:

– labai daug tikėjausi iš šitos knygos, bet greičiausiai aš jau išaugau iš makaronų kabinimo ant ausų amžiaus.

Brukštelk žinutę

Komentarai(0)