Knyga. Yuval Noah Harari - Homo deus: glausta rytojaus istorija
Ši knyga yra Sapiens knygos tęsinys. Šią knygą labai sunku skaityti, nes kiekviena pastraipa priverčia susimąstyti ir tiesiog sustoju galvodamas apie tai ką tik perskaičiau.
Keletas labiausiai įstrigusių istorijų iš knygos žemiau.
Mokslininkai patalpino dvi beždžiones į gretimus narvus, kad jos matytų vieną kitą. Kai beždžionė duoda akmenuką mokslininkui, mokslininkas jai duoda agurko gabaliuką. Beždžionės yra laimingos. Mokslininkai nusprendė biški pakeisti eksperimentą. Pirmai beždžionei davė persiko gabaliuką, antrai – agurko gabaliuką. Antroji beždžionė pasiūto. Beždžionės vertina absoliučią lygybę, žmonės - ne, ar tai yra priežastis, kodėl žmonės sugebėjo užvaldyti planetą, o ne beždžionės?
Rumunijos diktatorius Ceausescu surengė didžiulį mitingą Bukarešte norėdamas parodyti, kad jo komunistinė valdžia vis dar stipri. Diktoriaus kalbos sakymo metu, minioje kažkas pradėjo švilpti. Po kelių minučių prisidėjo dar keletas žmonių, po dar kelių minučių jau visa minia ėmė šaukti įžeidžiančius žodžius. Taip įvyko revoliucija ir buvo nuverstas diktatorius. Kam atiteko valdžia? Ar žmonėms, kurie jį nuvertė? Ne, valdžia atiteko komunistams, t. y. buvusio diktatoriaus bendrapartiečiams. Kodėl? Todėl kad valdžia atitenka tiems, kas moka geriausiai organizuoti. Komunistų partija jau turėjo visas struktūras nuo senų laikų, viską ką jiems reikėjo padaryti tik pakeisti pavadinimą į Nacionalinis išgelbėjimo frontas.
Tanzanijos prezidentas išgirdęs apie komunizmo laimėjimus Kinijoje liepė įvesti kolūkius ir jo šalyje. Per keletą metų nuo tokio nutarimo Tanzanija iš 90% žemės ūkio produkcijos eksporto, virto didžiule žemės ūkio produkcijos importuotoja, pati sugebanti užsiauginti tik 5% visų reikalingų produktų.
Singapūro ministrų algos susietos su šalies BVP, koks geresnis būdas motyvuoti žmones? Jeigu šalis gyvens geriau, jūsų algos bus didesnės. Kodėl mes taip nedarome?
Šiaip, sakyčiau, knygos pavadinimas yra melagingas. Jinai vadinasi Rytojaus istorija, tačiau realiai didžioji knygos dalis yra skirta artimai praeičiai. Ir „artimai“ šiuo atveju reiškia apie porą šimtų metų.
Keletas puslapių yra skirta dabarčiai. Ir, deja, dabartis yra knygos rašymo momentas apie 2016, autorius stengiasi parodyti kokioje futuristinėje visuomenėje mes gyvename, bet, deja, daugelis supercool programėlių, svetainių ar daiktų jau nebeegzistuoja. Futuristinė ateitis atėjo, praėjo ir niekas jos nepastebėjo.
Galiausiai paskutinis skyrius yra skiriamas ateičiai. Autorius teigia, kad dabar vyrauja humanizmo (žmogaus aukštinimo) religija, kurią pakeist dataizmas. Dataizmas yra duomenų religija. Pagrindinis jos principas visa informacija privalo tekėti laisvai. Atsižvelgiant į tai kaip Holivudas gina savo sukurtus filmus, labai abejotina, jog dataizmas galės ką nors padaryti artimiausiu metu. Dataizmas taip pat neįmanomas valstybėse, kuriose yra cenzūra, kurių pasaulyje, deja, dar yra gerokai per daug.
Mano vertinimas:
– įdomus, filosofinis skaitalas.