Tai trečioji galvų medžiotojo Semo Mak-Keido nuotykių dalis. Kaip ir reikia tikėtis nuotykiai prasideda nuo pat pirmos minutės. Net nelabai suprantu, kodėl negalima padaryti ramios melancholiškos įžangos.
Lietuvoje įvyko dar vienas verslumo skatinimo renginys. Šį kartą aš pats nedalyvavau gyvai, todėl džiaugiausi organizatorių suteikta galimybę stebėti idėjų pristatymus internetu.
Ar žinojote jog pirmasis romanas, kuriame buvo aprašytas prekės ženklas buvo išleistas 1909 metais? Jo autorius H. Dž. Velsas, o kūrinys „Tonis-Bangis“. Kiek suprantu iš Wally aiškinimų, tai kažkiek panašu į Coca-Cola atsiradimo istoriją.
Niekada nesupratau Eridano knygų leidimo politikos... Per išpardavimą nusipirkau dvi knygas labai pigiai „Ateivių premija“ ir „Mak-Keido premija“, parsinešiau namo ir paaiškėjo, jog tai trečia ir ketvirta Semo Mak-Keido ciklo dalys. O pirmoji „Galaktikos premija“ niekada nebuvo išleista lietuvių kalba...
Pasidėjau tas knygas į stalčių ir pažadėjau neskaityti jų, kol bent jau negausiu antrosios dalies...
Per metus parašiau mažiau nei 50 įrašų t.y. net nesigauna po vieną per savaitę, o atmetus knygų recenzijas, kurios nesenai atžymėjo solidų pasiekimą (publikuota 250 recenzijų nuo puslapio įkūrimo), skaityti apskritai nelabai ką lieka.
Vis tik turiu pasidžiaugti jos puslapis dar gyvas ir bent jau kol kas nesimato priežasčių, jog turėtų būti kaip nors kitaip.
Ar patikėtumėte, jeigu pasakyčiau, kad keletas pratimų gali: sustabdyti plikimą, padėti numesti ir priaugti svorio, mesti rūkyti, atsisakyti rytinės kavos?
Aš irgi nepatikėčiau. Pakalbėkime apie šią knygą.
Knygą sudaro du apsakymai: „Žmogus, atėjęs per anksti“, „Ilgiausia kelionė“ ir romanas „Kryžiaus žygis į dausas“.
Mano perskaitytų knygų skaičius nenumaldomai didėja. Tikiuosi, kad nuo puslapio įkūrimo publikuojamos mano knygų recenzijos padeda apsispręsti kokias knygas verta pirkti, o kokios yra tik laiko ir pinigų švaistymas.
Profesorius Piteris Maksvelas turėjo nuvykti į planetą Meškėno Kailio sistemoje, tačiau vietoj to atsidūrė kažkokioje krištolinėje planetoje. Tik grįžusį jį iškarto su laikė saugumo tarybos inspektorius.
Kada paskutinį kartą skaitėte knygą su šypsena veide?
Būna, kad kartais paimi romaną ir nenori paleisti iš rankų, kol neperskaitai iki pat galo. Tačiau ši knyga, ne romanas, čia nėra nuotykių, nėra dramos, nėra siužeto... Ir vis tiek nesinori paleisti iš rankų.