Knyga. David Eagleman - The Brain
Sakyčiau, kad ši knyga patenka į tokią keista kategoriją – mokslo populiarinimo. Tai nėra mokslinė knyga, tai nėra populiariosios psichologijos ar savipagalbos knyga. Kaip jau galite suprasti iš pavadinimo knyga pasakoja apie smegenis. Knygą sudaro šeši skyriai, kurių kiekvienas bando paimti vis kitą smegenų aspektą.
Žemiau pateiksiu labiausiai patikusių minčių laisvą vertimą.
Dviejų metų vaiko smegenys turi daugiau nei šimtą trilijonų sinapsių, tai yra dvigubai daugiau nei suaugusiojo smegenys. Mes tampame tokiais kokiais esame ne todėl, kad smegenys sukuria naujas jungtis, bet todėl kad jas pašalina.
Kūdikiai girdi visus garsus vienodai, bet priklausomai nuo to kurioje šalyje auga, jie praranda galimybę atskirti garsus, kurie toje kalboje nėra naudojami.
Smegenys „auga“/bręsta iki 25 metų.
Epilepsijos priepuoliai daro žmones labiau religingais. Parkinsono liga skatina žmones prarasti tikėjimą. Vaistai nuo parkinsono paverčia žmones kompulsyviais lošėjais.
Kraujo ląstelės pilnai pasikeičia per keturis mėnesius, odos – per porą savaičių. Per septynis metus žmogaus kūne pasikeičia visi atomai.
Atmintis nėra patikimas rodiklis. Įtikinamai pasakojant žmogui, kas atsitiko jam prieš, tarkim, dešimt metų, įmanoma sukurti netikrus atsiminimus apie įvykius, kurių visai nebuvo.
Norint išvystyti regėjimą fizinis kontaktas, judėjimas yra labai svarbi proceso dalis.
Vaikai, kurie negauna pakankamai dėmesio, kontakto iš tėvų mažame amžiuje, turi mažesnį IQ, nei kiti.
Jeigu laikant šaltą gėrimą kas nors paklaustų: ką manai apie savo šeimą, nuomonė būtų žymiai blogesnė, nei laikant karštą. Sėdint ant kietos kėdės verslo derybų metu, derybininko pozicija bus žymiai kietesnė, nelankstesnė, nei sėdint ant minkštos kėdės.
Šitos knygos idėja yra labai įdomi, tačiau knyga man vis tiek kliūna ir aš galvojau: kodėl? Autorius kartais pamini lotyniškus smegenų dalių ar ligų pavadinimus, bet tai ne fizikos vadovėlis, knyga skaitosi gana lengvai. Tai kas man kliūna? Rašymo stilius.
Man patikusios knygos Eric Barker - Plays well with others, David Epstein – Range tarsi pasakoja vieną istoriją. Ar tai tiesa? Ne, tai ne romanas, skirtingi skyriai kalba apie skirtingus dalykus, bet įtraukiantis pasakojimo stilius sudaro iliuzija, kad tai vientisa knyga. Tuo tarpu šitoje, ne tik, kad skyriai tarpusavyje nesisieja, bet ir tos pačios knygos dalys atrodo kaip atsitiktinių faktų bei idėjų kratinys.
Mano vertinimas:
– gera idėja, silpnas įgyvendinimas.