Knygos Saldžiabalsis sidabrinis bliuzas analizė

Lukjanenko ir Glen Cook yra du mėgstamiausi rašytojai. Skirtumas tarp jų, kad pirmasis daugiausiai rašė dvilogijas ir trilogijas, o antrasis ilgus ciklus. Esu perskaitęs tik vieną – Gareto ciklą – nuo pradžios iki galo. Kadangi kiek anksčiau kalbėjome apie Lukjanenko Juodraštį, tai pagalvojau, jog būtų visai logiška pakalbėti apie pirmąją Gareto ciklo knygą - Saldžiabalsis sidabrinis bliuzas.

Perspėjimas. Žemiau pateikiamas sutrumpintas knygos siužetas, todėl jeigu planuojate skaityti knygą, grįžkite vėliau.

Istorija

Tanferas (5/247pls, 1 skyrius)

Rašytojas nešvaisto puslapių, knyga prasideda iš karto nuo veiksmo. Kažkas beldžiasi į seklio Gareto duris. Ir seklys nenori keltis, nes vakar ilgai praleido aludėje ir patvarkė daug alaus. Iš karto konfliktas. Beje, knyga yra pasakojama iš pirmo asmens pozicijų.

Paaiškėja, kad į duris beldžiasi grupė gnomų: Roza ir trys jos apsauginiai. Roza yra Gareto draugo Denio Teito sesuo. Roza iš karto pristatoma kaip neigiamas, nepakenčiamas personažas, nors seklio elgesys irgi negeresnis.

Roza praneša, kad Denis žuvo ir tėvas Vilardas nori matyti Garetą. Garetas galvoja, kad jo darbas išsiaiškinti draugo žūties aplinkybes, tačiau paaiškėja, jog Denis paskyrė Garetą ir savo tėvą testamento vykdytojais. Denis yra labai turtingas, bet visą savo turtą jis užrašė moteriai, kurios niekas nėra matęs, nes jinai gyvena Kantarde.

Karenta kariauja su Venageta dėl Kantardo teritorijos. Tiek Garetas, tiek Denis atitarnavo penkis metus armijoje, tačiau susipažino tik po karo ir bendra patirtis juos suvienijo.

Nors detektyvas nenori imtis darbo, tačiau darbas yra susijęs su draugu, todėl atsisakyti labai sunku. Be kita ko Teitai žada didelę premiją už atliktą darbą.

Peržiūrint įvairius dokumentus ir laiškus paaiškėja, kad moteris, kuriai Denis viską paliko visą turtą, buvo Gareto paauglystės pirmoji meilė – Keijena Kronk. Viskas yra labai susiję.

Garetas traukia ieškoti savo draugo Morlio Dotso, bet jį užpuola Plokščiasnukis Tarpas. Dialogas tarp Gareto ir Tarpo yra juokingas ir net gi sakyčiau nerealus. Tarpas atsiprašo ir sako, kad nebūtų ėmęs darbo, jeigu būtų žinojęs, kad jo auka bus Garetas. Kai Garetas pasiūlo pinigų, Tarpas pasako, kad jam labai svarbu reputacija, todėl jis yra nepaperkamas. Bet tuomet Garetas pasiūlo jam kitą darbą: išrengti tą, kuri pasamdė Tarpą ir paleisti nuogą turguje. Tarpas padėkoja už supratingumą ir sutinka įvykdyti darbą. Niekada tiesiogiai nėra pasakoma, kas pasamdė Tarpą, bet tarp eilučių leidžiama suprasti, jog tai buvo Roza.

Morlis yra negrynakraujis juodasis elfas. Jis yra vegetaras ir visuomet smerkia Garetą dėl jo pomėgio mėsai. Jų dialogai yra fantastiškai juokingi.

Morlis palydi Garetą namo, ten jų laukia keturi kareiviai, buvę Denio verslo partneriai, vadovaujami Vasko. Jie paprašo Gareto gražiuoju atiduoti visus laiškus bei dokumentus ir pamiršti šitą reikalą. Morlis išspardo visiems subines.

Kitą rytą pas Garetą ateina grupelė Teitų. Paaiškėja, kareiviai, kurie lankėsi pas Garetą, negavę ko nori bandė įsiveržti į Deni namus. Malkų pasikrovė abi pusės, bet Vasko kareiviai daugiau, vienas iš keturių jų grupės narių žuvo.

Garetas nusprendžia keliauti į Kantardą. Jam nespėjus išplaukti atbėga Teitai ir praneša, kad pagrobtos jų dvi merginos: Roza ir Tina. Vasko kareiviai žada gražinti merginas iš karto, kai gaus laiškus ir dokumentus. Garetas suorganizuoja mainus.

Ful Harboras (76/247pls, 18 skyrius)

Garetas atvyksta į Ful Harbor (Kodėl neišverstas į lietuvių kalbą kaip Pilnas uostas?) vieną iš Kantardo miestų, kuriame anksčiau gyveno ieškomos Keijenos šeima. Čia paaiškėja, kad merginos tėvas yra miręs ir jam mirus šeima išsikraustė. Niekas nežino kur. Kaimynė sako, kad tėvas buvo nužudytas, kai sužinojo tai ko neturėjo žinoti. Dabartinis Kronkų šeimos namo savininkas yra kentauras Zak Zakas.

Garetas ir Morlis nueina į bažnyčia paklausti kur galėjo būti rengiamas Keijenos vestuvės, čia jie susipažįsta su bažnyčios valdžia – Seiru Loždu ir tėvu Rainu.

Garetas ir Morlis nueina į metrikacijos skyrių pasižiūrėti gimimų, mirčių, vestuvių, bet juos kažkoks žmogus išveja. Išėjus jų laukia pasala, bet vyrai lengvai susitvarko.

Garetas apsilanko armijos štabe norėdamas sužinoti apie Keijenos brolį. Nueina iki Majoro, kuris pažada padėti, bet vėliau vienas kareivis už apvalią pinigų sumą paaiškina kaip rasti Keijenos brolį.

Morlis išsiaiškina, kad bažnyčios valdžia yra venagetų šnipai. Bažnyčios valdžia dingsta. Morlis taip pat išsiaiškina, kad tėvas mirė bažnyčioje praėjus kelioms dienoms po bažnyčios išlaisvinimo iš venegetų užpuolimo.

Garetą bando užpulti grupelė banditų. Jis ten tik apsigina bet ir iškvočia užpuolikus. Paaiškėja, kad juos atsiuntė Zak Zakas. Garetas užpuola Zak Zaką ir jie randa bendrą sutarimą. Zak Zakas padės surasti ieškomą moterį.

Garetas keliauja į fortą susitikti su broliu, brolis neigia, kad kada nors turėjo seserį.

Į Ful Harborą atvyksta Roza ir Tinė.

Garetas pastebi, kad jį nuolatos seka, jis įtaria, kad jį seka Majoro žmonės.

Morlis randa bažnyčios valdžios lavonus. Garetas ima įtarti, kad Majoras nužudė juos, nes taip pat yra venegetų šnipas.

Zak Zakas sako, kad bažnyčios valdžia jį šantažuoja, Garetas pažada išspręsti jo problemėlę.

Zak Zakas suorganizuoja susitikimą su moterimi, kuri atsisako palikimo, bet tai buvo apsimetėlė. Zak Zakas nežinojo, kad Garetas pažinojo Keijeną. Susitikimo metu, vienas sargybinis įmetė raštelį raginantį paskubėti gelbėti moterį.

Vampyrų medžioklė (175/247pls, 40 skyrius)

Garetas iškeliauja ieškoti vampyrų lizdo.

Vasko ir Majoras apjungia jėgas ir paėmę įkaitais Rozą bei Tinę keliaują į vampyrų lizdą. Juos užpuola vienaragiai, Garetas stebi iš toli. Naktį užpuola vampyrai ir tie kas lieka gyvi, paima įkaitais.

Gareto komanda puola vampyrų lizdą, čia paaiškėja, jog Morlis turėjo asmeninių priežasčių padėti Garetui. Garetas suranda Keijeną bei išlaisvina įkaitus. Dar įvyksta keli susirėmimai, bet iš principo pagrindinė istorija jau baigėsi.

Istorijos pabaiga (247/247pls, iš viso 58 skyriai)

Pirmos mintys

Lyginant Cook ir Lukjanenko, tai šita knyga yra labai sausa: veiksmas, veiksmas, veiksmas. Jokių blevyzgų, filosofinių pamąstymų, kurių pilna pas Lukjanenko. Realiai turbūt pusę turinio pas Lukjenenko yra filosofavimas.

Knygoje daug chaoso. Visi kažko nori, visi kažkam kenkia. Tačiau visas tas veiksmas ne visuomet yra logiškas ar nuoseklus. Knygoje taip pat daug veikėjų, kurie čia pasirodo tik epizodiškai pavyzdžiui Numirėlis arba Žaidimų draugas. Numirėlis tampa vienu iš pagrindinių personažų sekančiose knygose, tačiau šitoje jis pasirodo vos tris kartus. Paskutinis kartas, kai Garetas informuoja, kad nusipirko namą, kuriame Numirėlis gyvena.

Kai kuriuose knygose Garetas tiesiog atlieka Numirėlio pasiuntinuko vaidmenį, tos knygos man nepatiko.

Nors aš atpasakojime sakiau, kad Garetas keliauja kovoti prieš vampyrus, knygoje jie vadinasi Tamsos būtybėmis ir tik gal vieną ar du kartus pavadinami vampyrais. Vampyrizmas yra liga, kurios įtaka žmogui priklauso nuo įvairių faktorių, bet kadangi tai yra liga, jinai taip pat gali būti išgydoma.

Kadangi aš esu perskaitęs visą ciklą, tai apie supantį pasaulį žinau daugiau nei galima sužinoti iš vienos knygos. Pakalbėkime apie įvykių priežastis ir kas iš tiesų vyko, o ne tai ką matė skaitytojas.

Istorija už istorijos

Karenta ir Venageta kariauja dėl Kantardo. Kantardas vertingas dėl didžiulių sidabro kasyklų. Sidabras reikalingas, kad burtininkai galėtų atlikti galingus magijos ritualus. Karas prasidėjo senai ir knygoje tiksliai nepaaiškinama kada. Beje, sekančiose knygose karas pasibaigs ir kareiviai negalintis gauti darbo užplūs miestus, bet tai kita istorija.

Kadangi vyksta karas, tai visi jaunuoliai tinkamo amžiaus turi atitarnauti armijoje penkis metus. Labai daug žūsta, labai mažai grįžta atgal. Kitoje knygoje skaitytojai sužinos, kad Gareto brolis žuvo kare.

Garetas yra pašaukiamas kariauti, ten susipažįsta su Keijena. Jie pasitrina kažkiek laiko, tuomet mergina jį palieka dėl kito. Tas kitas yra Denis.

Atitarnavę Garetas ir Denis grįžta namo ir susipažįsta bare, nežinodami, kad buvo įsimylėję tą pačią merginą.

Beje, Zak Zakas irgi tarnavo ir už savo nuopelnus gavo Karentos pilietybę. Deja, jis kažko prisidirbo (knygoje nėra patikslinama) ir yra šantažuojamas venagetų. Jeigu teisingai supratau, venagetai vertė jį tiekti moteris vampyrams, kad šie turėtų kuo maitintis.

Venagetai pasiuntė šnipus, kurie gerai įsitvirtino Ful Harbore, vienas tapo Majoru, kiti bažnyčios vadovais.

Tuo tarpu namuose – Tanfere, pogrindinį pasaulį valdo Kolčekas padedamas dviejų brolių. Viena dieną broliai pavagia pusę Kolčeko turto ir pabėga. Kolčekas siunčia galvažudžius su jais susidoroti, tačiau niekas gyvas negrįžta.

Broliai atvyksta į Ful Harborą, kur vieną iš jų įsimyli Keijena. Deja, vienas iš brolių sunkiai serga ir gali greitai mirti, todėl broliai pavogė Kolčeko pinigus ir už juos jie tikisi nusipirkti amžiną gyvenimą – tapti vampyrais. Keijena su savo mylimuoju patraukia į vampyrų lizdą.

Denis grįžęs iš armijos nenutraukia savo ryšių su Keijena, jis tęsia susirašinėjimą. Keijena būdama pačiame Kantardo centre, gali informuoti Denį apie abiejų kariaujančių pusių armijų judėjimą. Žinodamas armijos judėjimą Denis gali prognozuoti kokių metalų kainos kils, o kokių kris. Kartu su Vasko komanda, jie imasi prekiauti metalais. Denis sukaupia labai padorų turtą, bet netikėtai žusta.

Čia baigiasi priešistorė ir prasideda istoriją, kurią skaito skaitytojas.

Kadangi Denis paskyrė Garetą testamento vykdytoju, jam reikia įsitraukti į visą istoriją. Jis aišku galėtų atsisakyti, bet piniginis atlygis irgi neblogas.

Vasko norėtų pratęsti prekybą metalais. Jis galvoja, kad pats galėtų apsimetinėti Deniu (niekam nereikia žinoti, kad jis žuvo) ir tęsti susirašinėjimus su Keijena. Todėl jis iš pradžių puola Garetą, po to Teitus, po to pagrobia Rozą ir Tinę, galiausiai atseka Garetą į Ful Harborą.

Moris pralošia didžiulę pinigų sumą Kolčekui ir neturi kaip ją gražinti, jam gresia mirtis. Tačiau būdamas apsukrus, jis pasiūlo Kolčekui surasti brolius, kurie pagrobė pusę boso turto. Savo pasiūlymą Moris padedamas Gareto įgyvendina sėkmingai.

Garetas vyksta į Ful Harborą. Čia jį pradeda puldinėti Zak Zakas. Nesu visiškai tikras dėl Zak Zako motyvacijos. Gareto klausinėjimas sukelia ant kojų venagetų šnipus, kažkodėl šie mano, jog Garetas nori su jais susidoroti.

Tuomet įvyksta kelionė į vampyrų lizdą ir epinis mūšis. Po kurio seka susidorojimas su Zak Zaku ir kelionė namo.

Daugiau minčių apie istoriją

Skaitant istorijos pradžią atrodo, kad Roza bus pagrindinis priešininkas, bet neskaitant pradžios, Roza dalyvauja knygoje tik tam, kad būtų pagrobta Vasko, du kartus. Aišku, kadangi knygos pradžioje Roza pademonstravo niekšišką charakterį, tai Garetas neturėtų motyvacijos jos gelbėti, todėl prie Rozos pridedama dar viena mergina – Tinė, kuri patinka Garetui.

Morlis šitoje knygoje pristatomas kaip labai azartiškas lošėjas, turiu pasakyti, jog neprisimenu ar šitas bruožas yra atspindimas kitose ciklo knygose.

Šitoje knygoje labai daug žmonių puola Garetą, bet į kaulius jis realiai gauna tik vieną kartą – nuo Tarpo. Visus kitus atvejus jis sugeba apsiginti. Kitose knygose Garetas yra sudaužomas gerokai stipriau ir gerokai dažniau. Matyt, pagailėjo rašytojas savo personažo šį kartą.

Atpasakojime neminėjau, bet kelionės metu Garetą seka jachta su dryžuota bure. Paaiškėja, jog tai speciali šnipų gaudytoju komanda. Kas išsirutulioja į dar vieną kovą, kurią laimi Garetas. Ar ta linija reikalinga? Manau, kad ne, knyga būtų plonesnė penkiais puslapiais, nedidelis praradimas.

Bendrai paėmus istorija yra įtempta, nuolatos veiksmas, bet aš nesakyčiau, kad istorija yra gera – per daug sausa, vis tik reikėtų biški filosofijos ir kartais sulėtinti tempą. Per daug personažų, kai kurių norus bei motyvacijas reikia nuspėti tarp eilučių. Garetas neturi vieno pagrindinio priešininko, nuolatos mušasi su atsitiktiniais užpuolikais, todėl kulminacinė dvikova prieš vampyrus neatrodo tokia epinė.

Brukštelk žinutę

Komentarai(0)