Kartais būna – perskaitai knygą ir supranti, kad nežinai ką apie ją papasakoti. Tuomet paskaitai knygos nugarėlę ir supranti, jog tas aprašymas visiškai šlamštas ir su knyga turi tiek pat bendro kiek mėlyna spalva su džinsais. Būtent tokia ir yra šita knyga.
Viešbutyje nužudomi trys žmonės. Prie vieno lavono randama Arsenijaus Lupeno kortelė, todėl jis tampa įtariamuoju. Arsenijus teigia, jog niekada nėra nužudęs žmogaus ir pažada policijai padėti išspręsti bylą bei sugauti žudiką.
Toks kūrinys gali gimti tik pasaulyje, kuriame neegzistuoja autorinės teisės. Deja, mūsiškiame pasaulyje egzistuoja. Artūras Konanas Doilis užprotestavo jo herojaus naudojimą kūrinyje, todėl Šerlokas Holmsas buvo pervadintas į Herloką Šolmsą. Daktaras Vatsonas virto draugu Vilsonu, o Baker 218B – Parker 219.
Tik 122 puslapių knygutė, spėkit kiek kainuoja? Kaina užrašyta ant nugarėlės yra 3 rubliai ir 30 kapeikų, bet aš mokėjau vieną litą.
Šią knygą nusipirkau, nes Facebook man labai įkyriai siūlė tapti Arsenijaus Lupeno fanu ir aš norėjau sužinoti kas jis per vienas.
Šią knygą įsigijau, nes radau už penkis litus. Ir tik po to supratau ką padariau. Laikausi taisyklės: niekada neskaityti knygų, pagal kurias jau mačiau pastatytą filmą. Serialas apie Nirą Vulfą ne taip senai buvo rodytas vienoje iš lietuviškų televizijų.
Džespodaro kaimas turi tradiciją: kasmet keturiasdešimt išrinktųjų išsiųsti kopti į Kosą Saago viršūnę. Kelionės tikslas – susitikti su dievais ir parnešti naujų žinių į kaimą, tačiau iš kelionės žmonės grįžta labai retai, o grįžę būna per daug pamišę, kad ką nors naudingo papasakotų.
Tai yra pirmoji dvilogijos „Medžiojama Žemė“ dalis. Antroji 461 “Perskelta sfera”. Iš to kaip baigėsi pirmoji knyga, aš sakyčiau, kad čia ne dvilogija, bet viena istorija padalinta į dvi knygas.
Jeigu paklaustumėte manęs apie ką knyga, tai pasakyčiau – apie kažką. Ir tas kažkas vyksta visus 300 puslapių.
Jeigu kiek konkrečiau, tai veiksmas sukasi aplink seniau gyvenusios rasės paliktus artefaktus vadinamus Angelų stotimis. Žmonės tyrinėja Angelų stotis, ieško Angelų paliktų artefaktų.
Psichoterapeutas Julius Hercfeldas sužino, kad serga odos vėžiu ir jam liko gyventi tik vieni metai. Po sunkių apmąstytų Julius nusprendžia, jog labiausiai myli savo darbą ir užsimano aplankyti savo didžiausią praktikos nesėkmę – Filipą Sleitą. Tačiau likimas jam paruošia pokštą.
Ar norėtumėte pusryčiauti su žmogumi, kuris buvo nunuodytas? Turbūt ne labiausiai viliojantis pasiūlymas? Svarsto autorius knygos įžangoje. Tačiau ši knyga yra ne apie Sokratą, nors vieną ar du kartus jo vardas ir yra minimas knygoje.