Sakoma, kad blogiau už tai kaip apie tave kalba blogai, yra kai niekas apie tave iš viso nekalba.
Žinau, kad praėjo dar visai nedaug laiko, bet atrodo jau atėjo momentas pasidalinti pirmąją patirtimi apie knygos išleidimą. Apie mane bent jau kalba...
Beje mano knygos turinį galite rasti čia (pdf), o pavartyti čia(flash).
Anglai turi du žodžius businessman ir entrepreneur. Pirmasis lietuviškai išsiverčia kaip verslininkas, o antrajam kalbininkai nesugalvojo atitikmens, todėl teks palaužyti liežuvį lietuvinant anglišką griozdą.
Šiandien norėjau pasvarstyti kuo pirmasis ir antrasis žmogus skiriasi. Šis įrašas remiasi Bo Peabody mintimis išfiltruotomis per mano pasaulio prizmę.
Tarkim, jog vienas konkrečiai neminimas IT projektas norėtų sukurti Premium modelį, koks geriausias būdas jį apmokestinti? Aš sugalvojau tris įmanomus variantus: 10lt mėnesiui, 10lt už dešimt dienų ir 10lt už dešimt pamokų. Norėčiau juos aptarti detaliau.
Šį kartą ne kritika, o pasigyrimas, kadangi knygos autorius esu aš pats. Kažkodėl visuose svetainėse prie knygos publikuojama kvaila anotacija, o ne tekstas esantis ant nugarėlės pasakantis apie knygą daug daugiau. Taigi ilgai netempiant gumos tekstas nuo knygos nugarėlės:
Animistas – tai toks žmogus, kuris gali valdyti gyvūnus. Nors ne... Žmogus, kuris gali valdyti gyvūnus vadinamas Tarzanu.... Animistas, tai toks žmogus, kuris gali susieti savo sielą su vienu konkrečiu gyvūnu, visam to gyvūno gyvenimo laikui. Animistas taip pat gali stebėti ETerį ar aplinkui nevyksta magijos įsikišimas, tačiau pats negali atlikti nieko magiško, kadangi nemoka burti.
Šį savaitgalį įvyko Startup Weekend renginys, kuriame ir man pačiam teko sudalyvauti. Tai toks renginys, kuriame žmonės pristato savo idėjas, o po to per 48 valandas jas bando įgyvendinti. Tačiau šiandien norėjau fokusuotis, ne į tai koks tas renginys jėga ir kodėl jūs turėtumėte dalyvauti, bet į problemas.
Kas atsitiktų, jeigu fizikos vadovėlį sujungtumėte su... tarkim, brolių Grimų pasakomis? Šita knyga...
Aš savo CV esu įrašęs: Ekspromtu pasakoju įtikinimas istorijas ir jeigu darbdavys moka skaityti, tai perskaitęs mano CV iki galo, visuomet užkliūna už to sakinio tarsi už nematomo laiptelio.
Tuomet jis pakelia savo galvą ir protingo spanieliaus žvilgsniu nužvelgęs mane taria mirtiną frazę: Papasakok man ką nors. Tuomet stoja penkių minučių nejauki tyla, kurios nedrumsčia net musių zyzimas. Galiausiai tylą ten man nutraukti klausimu: Ką jūs norėtumėte išgirsti? Po ilgo apmąstymo, dėl kurio kaktoje atsiranda kankinančios raukšlės - požymis, jog čeinykas neverda, darbdavys pasiduoda: Nežinau, ką nors...
Šią knygą pirmiausiai norėčiau rekomenduoti tiems kam patiko Tik į priekį, kita vertus galbūt patiktų ir tiems kam patiko Kur baigiasi vaivorykštės, tačiau lyginti Kur baigiasi vaivorykštės su „Atsispiriant traukai“ tas pats kas lyginti muilo operą su trileriu.
Aš jau vieną kartą priekaištavau šitam autoriui dėl jo meilės moterims... Aš nesu prieš tai, kad ateiviai pagrobia po lygiai vyrų ir moterų, ruošdamiesi juos veisti kitoje planetoje. Bet ateiviai paskiria visam paradui vadovauti moterį... Neaaa...
Beje, aprašymas ant knygos nugarėlės visiškai tikslus.