Kaip jūs leidžiate laisvalaikį? Ta prasme kai nežiūrite filmų, kai nesėdite prie kompo ir neskaitote knygų?
Sutinku, kad yra daug įvairių būdų kaip leisti laisvalaikį, bet tokio kokio aš norėčiau nėra. Na, nėra, bent jau Lietuvoje. Taigi noriu jums pasiūlyti dar vieną idėją iš serijos įmanoma įgyvendinti, tik kas už viską sumokės?
Turbūt geresnio aprašymo, nei ant knygos nugarėlės aš neparašysiu.
Maždaug apie 1980 metus į Žemę atskrenda ateiviai vadinami Siuzerenais. Ateiviai pareiškia, jog pagrindinis jų tikslas įkurti visos planetos vadovybę. Per daug nesikišdami į kiekvienos valstybės reikalus ir nebausdami prasikaltusių, ateiviai gerina gyvenimą Žemėje: iš pradžių panaikina ligas, vėliau skurdą ir t.t. Galiausiai žmonės dirba tik todėl kad nori, o ne todėl kad reikia, nes viską ką reikia pagamina robotai.
Kaip gerai pažystate Lietuvą? Kiek muziejų esate aplankę? Kiek žinote lankytinų vietų Lietuvoje? Keliuose mažuose miesteliuose esatę buvę?
Visuomet galvojau, kad šitoje knygoje rašoma populiariai apie hakerius, todėl niekuomet nesiruošiau jos pirkti. Oi kaip aš klydau, apie šitą knygą... Žiauriai klydau...
Kodėl jūs dirbate: dėl to kad dirbtumėte ar dėl to jog jūsų neatleistų?
Anglai turi nuostabų žodį micromanagement (kaip lietuviškai?).
O gal jums kartais norėtųsi vidury dienos išeiti ir pasėdėti parke? Ką gi, norėčiau papasakoti apie ROWE.
Žmogus negali nieko gauti kažko neprarasdamas. Norėdamas kažką gauti turi paaukoti kažką lygiavertį. Alchemijoje tai vadinama Išsaugojimo taisykle. Full Metal Alchemist.
Ar norėtumėte vieną dieną gyventi viename šimtmetyje, o kitą dieną jau visai kitame? Tai įmanoma, jums tereikia patekti į superorganizaciją kontroliuojančią visą pasaulio istoriją, visą realybę. Tos organizacijos darbuotojai vadinami Amžinaisiais.
Svajonė didelė ar maža, įgyvendinta arba ne...
Įgyvendinti svajonę - tai tas pats kaip stebėti skrendantį drakoną. Kada paskutinį kartą matėte dangumi didingai sklendžiantį drakoną?
Taip, jūs mane supratote teisingai.
Turbūt sutiksite su manimi, jog nėra nieko maloniau, nei šildomas autobusas... karštą vasaros dieną.
Deja, vantų kaip nepardavinėjo kartu su bilietėliais, taip ir nepardavinėja... O juk galėjo tiek pinigų užsidirbti.
Kaip jau supratote norėčiau su jumis pasidalinti savo vasaros įspūdžiais.
Turiu prisipažinti, jog simpatizuoju Luceo leidyklai. Man patinka knygos kietais viršeliais, o svarbiausia, jie įdeda virvelinį žymeklį, todėl lengva pasižymėti iki kur perskaitei.
Tai mano antra Og Mandino knyga. Tiesa pasakius jas abi nusipirkau iš karto.