Pasiėmiau peilį ir pradėjau galąsti. Visai ne todėl, kad jis atšipo. Kaip gali atšipti nenaudojamas daiktas? Aš jį galandu, todėl kad ritmingas darbas ramina nervus. Ta keista melodija hipnotizuoja ir atpalaiduoja... Mintys užgimsta galvoje ir ima veržtis į laisvę...
O kam tau reikalingas peilis?
Kaip helauvynas? Turbūt apie jį daug jau prikalbėta ir prirašyta. Man šita tradicija tolima yra svetima. Tai tik dar vienas amerikiečių būdas užsidirbti pinigų. Tačiau reiktų pasakyti, kad būtent šitoje srityje lietuviai jiems nenusileidžia.
Ar kada nors susimąstėte, kodėl lapkričio pirmoji būna tik vieną kartą metuose? Savaime suprantama, kalbu ne apie dar vieną rudens dieną... Kodėl pavyzdžiui negalėtų būti birželio pirmoji ir lapkričio pirmoji? Kodėl negalėtų būti tris kartus? Kodėl negalėtų būti keturis, kiekviename sezone po vieną?
Nuo pat pirmųjų akimirkų įtraukianti knyga. Labai norisi galvoti, jog tai fantastinė knyga, tačiau ant viršelio užrašas „trileris“ verčia nekantraujant laukti, kol visi kartais atrodantys keisti ir mistiniai veiksmai bus paaiškinti logiškai. O tuos paaiškinimus norisi sužinoti kiek galima greičiau.
Kas yra vizitinė kortelė? Tai toks nedidelis popieriaus lapelis ant kurio būna užrašytas vardas, pavardė, telefono numeris, paskutiniu metu labai dažnai skype. Galbūt jūsų pareigos. Aišku, jeigu čia jūsų asmeninė kortelė, jeigu ją jums padarė įmonė, tai ten taip pat bus įmonės adresas, galbūt faksas. Ir pats svarbiausias dalykas – įmonės logotipas.
Įvairiose svetainėse aprašo kam reikalingos vizitinės kortelės ir kaip jas teisingai įteikti. Tačiau visur būtų vienas svarbus dalykas – tai verslo dalis. Savaime suprantama, jog atėjęs į klubą nesiūlysi visoms panelėms savo vizitinės kortelės. O gal?
Skaitydamas knyga apie 1970 metus, jaučiuosi lyg skaitydamas vesterną. Ar galite įsivaizduoti, kad tuo laiku žmonės neturėjo mobilekų, o susirašinėjimui naudojo telegramas?
Turėjau ilgą savaitgalį. Na kaip ilgą... 48 valandas, kaip ir kiekvienas iš jūsų. Per tą laiką perskaičiau knygą, pažiūrėjau 6 filmus, tarp kurių Blade Runner (net jei tai senas filmas, vis tiek geras), Eragonas (nežiūrėkite filmo, daug prastesnis už knygą, iš knygos filme liko tik pavadinimas ir drakonas), padėjau kolegai nespėti į traukinį...
Ar tuose, mano savaitgali atliktuose, veiksmuose yra kažkokia gyvenimo prasmė? Ar tokiuose kasdieniškuose veiksmuose iš viso verta ieškoti gyvenimo prasmės?
Kas yra gyvenimas pagal jus?
Šiandien aš svarsčiau kaip apibūdinti gyvenimą. Kas tai yra? Galiausiai nusprendžiau gyvenimą apibrėžti vienu žodžiu: gyvenimas – tai emocijos.
Tikėjotės, kad ši serija kaip ir ankstesniais metais užsibaigs dviemis dalimis (pirma, antra)? Ot ir ne.
Šį savaitgalį Kaune įvyko „Verslauk!“ mokymai. Na, ir aš ten buvau.
Kadangi mokymus vedęs Tomas prašė visų prižadėti, kad tai apie ką kalbėsim neišeitų už ISM auditorijos sienų, tai apie mokymus pasakysiu labai trumpai: Kaune mokymai 10 kartų geresni nei Vilnuj.
Denerio skeveldros keista planeta. Joje gyvena čiabuviai klajokliai ir 28 kosmoso turistai. Kadangi kosmoso turistai naudojasi visomis naujausios technologijomis, o čiabuviai vis dar medžioja lankais, tai šios dvi grupės negali sugyventi kaip lygūs.
Norėčiau pakalbėti apie Vilniaus viešąjį transportą. Tai turbūt nuostabiausia sistema kokią man teko matyti ir visai ne dėl to, jog autobusų vairuotojai nestoja stotelėse pasiimti savo keleivių.