Praktinis patarimas rašytojams: nevadinkite savo ateivių rasių tokiais vardais, kurių skaitytojai negali ištarti. Turbūt niekas labiau neužknisa, kaip pusė nesuskaitomo teksto.
Šios knygos ateivių rasė vadinasi hakh'hliai. Be pačios rasės dar mažiausiai tuntas bent kartą paminėtų jų auginamų gyvūnų ir augalų turinčių taip pat neištariamus pavadinimus.
Ši knyga sudaryta iš dviejų apsakymų „Gražuolė“ ir „Pūdlio naktis“ bei romano „Šepskyro planeta“.
Jeigu kas nors tikėjosi, jog čia kalbėsiu apie tai kaip blogai yra kompiuteris, tai jums teks nusivilti, nors paminėsiu televizorių ir telefoną ne vieną kartą. Mano problema su minėtais daiktas gali pasirodyti jums visai netikėta.
Ilgai galvojau, kaip pradėti šitos knygos pristatymą. Ir turbūt geriausiai tai ką noriu pasakyti apibūdinti tokiais žodžiais: tai yra debiutinis autoriaus romanas. Ilgiau tai reikštų: stogą raunantis neįtikėtinas fantastinis pasaulis įtraukiantis nuo pat pradžių ir nuvilianti knygos pabaiga.
Šią knygą skaitydamas pagalvojau, kad jinai turėtų patikti knygos Tik į priekį gerbėjams, taip pat kažkuo primena Philip K. Dick Ubiką.
Turbūt visi esate girdėję pigų anekdotą, jog vyro gyvenimas susideda iš trijų etapų: kai tiki Seniu Šalčiu; kai netiki ir kai pats juo tampa. Kalbant ne taip banaliai galima sakyti, jog kiekvieno žmogaus gyvenimas susideda iš trijų etapų: vaikystės, paauglystės ir brandos (dar yra senatvė, marazmas ir mirtis).
Šiandien norėčiau pakalbėti apie IT specialisto gyvenimo etapus, tuos dėsningumus pastebėjau virtualiai sekdamas savo kolegas.
„Svajonių parkas“ yra pirma to paties pavadinimo ciklo knyga ir, deja, vienintelė (kol kas?) išleista lietuvių kalba.
„Svajonių parkas“ taip pat yra atrakcionų parko pavadinimas, kuriame vystosi istorija.
Knygą sudaro trys apsakymai: “Šios Žemės valandos”, “Meno kūrinys”, “Paprastas laikas” ir romanas „Atgijusios žvaigždės“.
Žiedinis pasaulis apdovanotas net trim premijomis: Nebula 1970 metais, Hugo ir Locus 1971 metais. Tai yra pirmoji keturių dalių ciklo Žiedinis pasaulis knyga, antroji vadinasi Žiedinio pasaulio inžinieriai, likusios dvi į lietuvių kalbą (kol kas?) nebuvo išverstos.
Keista knyga, niekaip nesugalvoju su kuo ją galėčiau palyginti. Sunku apie ją ką nors pasakyti nespoilinant, tačiau baigus ją skaityti apėmė toks keistas jausmas, jog knyga buvo tikrai gera.
Norit atspėti, kas man labiausiai nepatinka? Ogi, tas, jog Mirties planetos trilogija parašyta vienu stiliumi, o ketvirta ir penkta dalys visai kitu. Tokiu nuobodžiai žudančiu, lyg kas lėtai plėšytų popieriaus lapą. Pabandykite lėtai suplėšyti visą laikraštį suprasite apie ką aš kalbu.