Teko daug girdėti apie legendinę Juodąją gvardiją, todėl labai nekantravau perskaityti, kai knyga atsidūrė mano rankose ir sužinoti ar nebereikalo šis kūrinys yra taip giriamas.
Atvirai kalbat, tai beveik tobulas kūrinys. Ir mane neramina tik vienas klausimas: tai yra pirmoji iš 12 Juodosios gvardijos ciklo dalių, ar autorius sugebėjo išlaikyti tą tobulumą kituose dalyse?
Tai turbūt pirmoji knyga, kuri mane užkabino savo nuobodumu. Leiskit paaiškinti ką tai reiškia. Nors knygoje yra tik viena linija ir siužetas teka kaip vanduo upėje, nedarydamas jokių kilpų ar šokinėjimu laike, vis tik šios knygos negalima laikyti standartine istorija. Jinai parašyta kaip 11 skirtingų asmenų atsiminimai.
Kiek anksčiau pasakojau apie Pietų klubą, šiandien norėčiau pasidalinti dar viena idėja susijusia su valgymu.
Daugelis iš mūsų dirba nuo 8 iki 17 (ar nuo 9 iki 18) ir turi tik vieną valandą sau, o tiksliau pietums. Kur ir su kuo jūs pietaujate?
Kadangi aš pats niekada nerašiau dienoraščio, norėčiau paklausti pas tuos, kurie rašė. Ar tai ką užrašėte perskaitėte po savaitės? Ar po mėnesio? Ar tai ką užrašėte apsikritai perskaitėte kada nors? Ar tai kad rašote dienoraštį padeda jums prisiminti svarbius ir nelabai, jūsų gyvenime atsitikusius įvykius?
Knygos autorius yra istorikas, todėl čia ne šiaip sau knyga, bet alternatyvi istorija, kurioje Bizantijos imperija nesugriuvo. Galbūt kitam istorikui išmanančiam tą periodą ir svarbus toks dalykas, bet, asmeniškai man, tai tik dar vienas fantastinis pasaulis.
Įžangoje autorius sukritikuoja visus sėkmės mokytojus ir „pagalbos sau“ knygas, tačiau jau pirmame skyriuje žengia gerai pramintu sėkmės mokytoju keliu.
Kuo šita knyga skiriasi nuo kitų sėkmės knygų? Tuo kad visi knygos teiginiai yra paremti moksliniais tyrimais.
Norėčiau su jumis pasidalinti viena savo verslo idėja. Žinau, dabar yra ne viena kompiuterinio raštingumo mokykla, tačiau mano idėja stipriai skiriasi nuo to kas yra dabar Lietuvoje. Nors idėja, vadinasi „Php akademija“, tačiau ją galima pritaikyti bet kuriai populiariai kalbai, net gi anglų.
Glen Cook yra parašęs daug gerų knygų, bet šita nėra viena iš jų. Atvirai pasakius, tokio šlamšto neskaičiau jau senai.
Norėčiau pasidalinti su jumis viena idėja, apie kurią aš mąstau jau senokai. Pasirodo šita idėja įdomi ne man vienam. Anglijoje tai vadinama „Supper club“ ir tokių renginių priskaičiuojama per 2000.
Kas tai yra?
Senai nežiūrėjau į piratavimo statistikas, todėl neturiu supratimo kiek šiais laikais piratinių Windows sukasi Lietuvoje ar pasaulyje. Tačiau visai netikėtai man vožė ir gana skaudžiai suvokimas, kodėl apskritai toks dalykas kaip piratiniai Windows egzistuoja. Išduosiu paslaptį – problema tikrai yra ne kaina.