Kalbėdami apie fantastiką negalime nepaminėti Eridano, kuris išleido dvi pirmąsias plokščiojo (disko ?) pasaulio knygas: Magijos Spalva ir Šviesa fantastiška. Ši knyga yra 30. Ir atvirai kalbant, jeigu nebūčiau skaitęs pirmų dviejų, tai šitos tikrai nebūčiau pirkęs.
E-knygų fanai sako, kad popierinės knygos mirs. Jų priešininkų stovykla teigia, jog popieriaus niekas nepakeis. (Svarbiau jausmas ar kvapas?)
Jeigu mums nesvarbu kas, ką, kaip ir su kuo daro miegamajame (nebent tai rodo per TV), tai kodėl turėtų rūpėti, kaip speudo-intelektulas pasiėmęs knygą daro TAI: sėdėdamas ar gulėdamas?
Nediskutuokim apie ateitį, jinai ateis, kai bus laikas. Noriu pasiūlyti jums praktiko požiūrį į šiandieninį gyvenimą.
Ši knyga su daryta iš dviejų romanų (apysakų?) „Pareigos jausmas“ ir „Planeta, iš kurios negrįžtama“, kurios ir sudaro visą Briono Brendo dvilogiją.
Knygą sudaro apysaka „Skraidančių peilių vartai“ ir romanas „Trys širdys ir trys liūtai“. Kadangi knygoje pirmiausia pateikta apysaka tai pradėkime aptarimą nuo jos.
Nuo ko pradėti? Nuo to, kad nedažnai pasitaiko knygos apie vandens pasaulio gyventojus? Nuo to, kad tragiškesnės pradžios aš neatsimenu? Ar nuo to, kad netikiu krikščioniško dievo magija?
Galbūt jau girdėjote, kad nuo spalio startuoja naujas lietuviškas kanalas - TV8. Remiantis kukliais gandais, naujasis kanalas bus skirtas moterims, nes šokio projektus, kakadu, valanda su Rūta bei „Marijos meilė“ ir panašius serialus žiūri išimtinai tik vyrai ir moterys lieka labai nuskriaustos...
Komiksus galima skirtyti pagal įvairias kategorijas: internetiniai - spausdintiniai arba gražūs – negražūs. Arba pagal piešimo stilių ir dar daug kitų parametrų, bet šiandien norėčiau juos suskirstyti pagal istoriją ir veikėjų charakterius. Tai kokios kategorijos?
Pradžiai pakalbėkime apie skaičius. Knygos originalas parašytas 1995 metais, antroji pataisyta versija 2001, lietuviškai išleista 2006, o aš skaitau 2011 metais...
Šita knyga kažkuo man priminė knygą „Turtingiausias Babilono žmogus“
Teko daug girdėti apie legendinę Juodąją gvardiją, todėl labai nekantravau perskaityti, kai knyga atsidūrė mano rankose ir sužinoti ar nebereikalo šis kūrinys yra taip giriamas.
Atvirai kalbat, tai beveik tobulas kūrinys. Ir mane neramina tik vienas klausimas: tai yra pirmoji iš 12 Juodosios gvardijos ciklo dalių, ar autorius sugebėjo išlaikyti tą tobulumą kituose dalyse?
Tai turbūt pirmoji knyga, kuri mane užkabino savo nuobodumu. Leiskit paaiškinti ką tai reiškia. Nors knygoje yra tik viena linija ir siužetas teka kaip vanduo upėje, nedarydamas jokių kilpų ar šokinėjimu laike, vis tik šios knygos negalima laikyti standartine istorija. Jinai parašyta kaip 11 skirtingų asmenų atsiminimai.