Apie šią knygą sužinojau visiškai atsitiktinai pamatęs reklamą anglų kalba. Tuomet pasakiau sau, kad, jei knyga bus išleista lietuvių kalba, būtinai ją įsigysiu. Maždaug po pusmečio ją išleido, bet tuomet mane sutrikdė jos kaina: Pegaso/Vagos knygynuose jinai siekė bene 60 litų. Dabar pasidairius internete, jinai kainuoja du kartus pigiau.
Knygą sudaro du romanai: Ateiviai iš niekur ir Šis pasaulis mūsų. Abu romanai vyksta toje pačioje galaktikoje, tačiau nenorėčiau jų vadinti dvilogija, kadangi, veiksmo skirtumas tarp jų yra 800 metų.
Kaip knyga gali turėti autorių ir pavadinimą, jeigu ją sudaro dviejų skirtingų autorių romanai? Šią knygą sudaro du romanai: Barrington J. Bayley - Dzen ginklas ir Poul Anderson – Pradžia.
Knygą sudaro du romanai: Didysis ratas ir Žvaigždžių virusas. Kaip visuomet, pakalbėkime apie viską iš eilės.
Paprastai apie knygas aš mėgstu sakyti: įtraukia nuo pat pirmo puslapio, tačiau apie šią reiktų sakyti: šokiruoja nuo pat pirmo puslapio.
Istorija prasideda detaliu dirbtinio apvaisinimo aprašymu, kurio metu gimsta 96 identiški dvyniai. Vienodi žmonės reiškia visuomenės stabilumą.
Magijaros kerėtojas Karolis pajaučia keistus ženklus ir užsimano aplankyti savo seserį, gyvenančią toli už kalnų. Lordas Stanis nebegalėdamas išlaikyti kerėtojo savo pilyje, jo apsaugai paskiria du savo vyriausiuosius sūnus Bodaną bei Tamašą ir būrelį medžiotojų.
Robotams niekas neleido dalyvauti krikščioniškuose apeigose, todėl jie išskrido į patį galaktikos kraštą ir apsigyveno planetoje „Nieko pabaiga“. Čia jie įkūrė savo Vatikaną – 17 ir pasidalino postus. Robotai tapo: kardinolais, vyskupais, kunigais, vienuoliais, tačiau popiežius turėjo būti visažinis ir visada teisus, todėl sukūrė specialų kompiuterį.
Šią knygą sudaro du romanai: Orbitsvilis ir Šuolis naktin. Beje, Orbitsvilis 1976 metais laimėjo British Science Fiction Award ir sulaukė dviejų tęsinių. Keista, jog leidėjai vietoj to, kad įdėtų antrąją trilogijos dalį, pasirinko kitą niekuo nesusijusį kūrinį.
Ši knyga sudaryta iš dviejų pasakų suaugusiems (tai parašyta pačioje knygoje): Melų pasakos, niekai ir blėniai; Melai, niekai ir nesusipratimai. Tai yra pirmos dvi Mitų ciklo istorijos (deja, lietuvių kalba daugiau išleista nebuvo).
Du klausimai. Pirma kas yra blėniai? Antra: kodėl šita knyga vadinasi blėnių vežėčios?
Netikėtai į mano rankas pakliuvo naujas lietuviškas romanas. Aš, kaip ir kiekvienas lietuvis, esu pasibaisėjęs knygos kaina. Taip pat turiu daugybę priekaištų knygos maketavimui. Pavyzdžiui kiekvienas skyrius prasideda puslapio dydžio spausdinimo mašinėlės iliustracija. Kam to reikia?