Aš buvau tikrai pripratęs prie senosios svetainės išvaizdos. Man jinai patiko, tačiau galiausiai turėjau pripažinti, kad išmanieji telefonai ir planšetės niekur nedings. Sukurti naują dizainą, kuris atrodytų gerai ant mobilių įrenginių buvo lengviau nei pritaikyti esamą. Taigi, turime naują svetainės dizainą.
Mano istorija prasidėjo tuomet, kai aš bandžiau užrašyti liudininko parodymus iš vyro, kuris buvo jau miręs. Tai yra laisvas vertimas sakinio nuo knygos nugarėlės. Taip, ši knyga yra anglų kalba.
Jei tas sakinys jūsų neužkabina, tai greičiausiai šita knyga yra ne jums.
Norėčiau pasakyti du dalykus. Pirma, autoriai rašo tikrai įdomiai. Antra, jeigu skaitei vieną šių autorių knygą – skaitei jas visas.
Nors šita knyga išleista 1993 metais, tačiau joje pateikiami beveik visi tie patys pavyzdžiai kaip ir ankstesnėse jų knygose.
Šiandien kalbėsiu turbūt labai kontraversiška tema. Kadangi, negirdėjau nieko kito kalbant šita tema, manyčiau, kad kai kurias idėjas reikia iškelti į viešumą.
Deja, pas daugelį mūsų politikų galvoje vis dar čiulba komunizmas. Aš, aišku, negaliu įlįsti į jų galvą, bet galiu spręsti iš jų elgesio.
Klasikinių rašytojų nesu skaitęs, turbūt nuo mokyklos baigimo laikų, tačiau šią knygą gavau dovanų iš Lituanicon organizatorių, o kaip žinia dovanotai knygai į viršelį nežiūrima.
Šią knygą sudaro aštuoni apsakymai ir viena apysaka. Pakalbėkime apie viską iš eilės.
Korupcija yra geriausias valstybės turtingumo indikatorius. Paprastai mes galvojame, kad korupcija yra neturtingos valstybės pasekmė, tačiau iš tiesų tai yra priežastis. Niekas kitas nėra svarbu.
Valdymo forma yra nesvarbu. Tai gali būti demokratija, tai gali būti diktatūra ar karalystė. Tiesa, korupcija žymiai dažniau suveši diktatūroje nei demokratijoje, nes būti nepakeičiamu yra privalumas. Pagalvokite patys.
Ši knyga yra Sapiens knygos tęsinys. Šią knygą labai sunku skaityti, nes kiekviena pastraipa priverčia susimąstyti ir tiesiog sustoju galvodamas apie tai ką tik perskaičiau.
JTO deklaracija skelbia, kad žmogaus gyvybė yra svarbiausias dalykas ir mes darome daug, kad ją išsaugotume, tačiau kartais įdėtų pastangų ir gaunamos naudos, jeigu galima taip išsireikšti, santykis yra prastas.
Šiandien norėčiau paliesti kontraversiškas temas, o konkrečiau: teisė gyventi kaip noriu.
Aš iš karto rėšiu taip iš peties: iki šiol medicina nepadarė nieko, kad žmogus gyventų ilgiau.
Aišku, kažkas iš jūsų pasakys: palauk, palauk, praėjusiame amžiuje vidutinė gyvenimo trukmė buvo 40 metų, o dabar 70. Taip, medicina padarė daug, kad kovotų su ligomis, beveik išnaikino vaikų mirtingumą, bet nėkiek nepailgino žmogaus gyvenimo. Praėjusiame amžiuje buvo žmonių, kurie sulaukė 90 metų, dabar jų šiek tiek daugiau, tačiau žmonės švenčiantys 100 gimtadienį yra pakankamai retas atvejis. Ta prasme toks retas, vis dar kartas nuo karto parodo per žinias. O kaip žinia, žinios nerodo nieko kas yra norma.
Kalbant apie tuos kas švenčia 100-tąjį gimtadienį, pusė jų atrodo... nenoriu pasakyti daržovės, nes sugeba daugiau nei morka, bet ar tai gyvenimas?
Šiandien aš norėčiau pasiūlyti pasvajoti kaip pasikeistų pasaulis, žmogaus gyvenimo vidutiniška trukmė būtų 150 metų, grubiai kalbant, du kartus ilgesnė nei dabar.
Norėčiau pristatyti animacinį serialą suaugusiems, kuris, mano nuomone, nesulaukia pakankamai dėmesio.