Magijaros kerėtojas Karolis pajaučia keistus ženklus ir užsimano aplankyti savo seserį, gyvenančią toli už kalnų. Lordas Stanis nebegalėdamas išlaikyti kerėtojo savo pilyje, jo apsaugai paskiria du savo vyriausiuosius sūnus Bodaną bei Tamašą ir būrelį medžiotojų.
Robotams niekas neleido dalyvauti krikščioniškuose apeigose, todėl jie išskrido į patį galaktikos kraštą ir apsigyveno planetoje „Nieko pabaiga“. Čia jie įkūrė savo Vatikaną – 17 ir pasidalino postus. Robotai tapo: kardinolais, vyskupais, kunigais, vienuoliais, tačiau popiežius turėjo būti visažinis ir visada teisus, todėl sukūrė specialų kompiuterį.
Šią knygą sudaro du romanai: Orbitsvilis ir Šuolis naktin. Beje, Orbitsvilis 1976 metais laimėjo British Science Fiction Award ir sulaukė dviejų tęsinių. Keista, jog leidėjai vietoj to, kad įdėtų antrąją trilogijos dalį, pasirinko kitą niekuo nesusijusį kūrinį.
Ši knyga sudaryta iš dviejų pasakų suaugusiems (tai parašyta pačioje knygoje): Melų pasakos, niekai ir blėniai; Melai, niekai ir nesusipratimai. Tai yra pirmos dvi Mitų ciklo istorijos (deja, lietuvių kalba daugiau išleista nebuvo).
Du klausimai. Pirma kas yra blėniai? Antra: kodėl šita knyga vadinasi blėnių vežėčios?
Netikėtai į mano rankas pakliuvo naujas lietuviškas romanas. Aš, kaip ir kiekvienas lietuvis, esu pasibaisėjęs knygos kaina. Taip pat turiu daugybę priekaištų knygos maketavimui. Pavyzdžiui kiekvienas skyrius prasideda puslapio dydžio spausdinimo mašinėlės iliustracija. Kam to reikia?
Aš visuomet norėjau sukurti šriftą, bet maniau, jog tai labai sudėtinga ir tam reikia kokios nors ypatingai mandros programinės įrangos. Pasirodo, kad ne. Pasirodo tai visai paprasta ir šiame įraše papasakosiu kaip jums patiems susikurti savo šriftą.
Šią knygą gavau dovanų iš leidyklos Eugrimas, buvau labai nustebęs, jog iš daugybės lietuvių publikuojančių knygų recenzijas pasirinko būtent mane. Sutikau priimti knygą tik su viena sąlyga: aš netalpinsiu knygos reklamos savo svetainėje, o parašysiu ką iš tiesų apie tą knygą galvoju.
Noriu pasakyti leidyklai – atsiprašau. Aš turiu išlikti sąžiningas prieš savo skaitytojus, jeigu nors kartą jiems sumeluosiu, jie negerbs manęs visą likusį gyvenimą. Žmonės čia ateina, nes žino, jog apie knygas bus parašyta tiesa.
Buvau nustebęs, jog šiais metais tiek daug žmonių vieni kitus sveikino Vasario 16 proga ir panorėjau prie jų prisidėti, tuomet kilo mintis, jog galėčiau kai ką padaryti.
Praktinis patarimas rašytojams: nevadinkite savo ateivių rasių tokiais vardais, kurių skaitytojai negali ištarti. Turbūt niekas labiau neužknisa, kaip pusė nesuskaitomo teksto.
Šios knygos ateivių rasė vadinasi hakh'hliai. Be pačios rasės dar mažiausiai tuntas bent kartą paminėtų jų auginamų gyvūnų ir augalų turinčių taip pat neištariamus pavadinimus.
Ši knyga sudaryta iš dviejų apsakymų „Gražuolė“ ir „Pūdlio naktis“ bei romano „Šepskyro planeta“.