Stalo žaidimas. Vagrantsong

Geriausia ką galiu pasakyti apie šitą žaidimą: mano jausmai yra labai komplikuoti. Žaisdamas šį žaidimą turėjau vienas iš geriausių žaidimo patirčių lyginant su visais žaidimais, bet šito žaidimo net nenorėčiau rekomenduoti niekam. Pakalbėkime apie tai.

Kai išpakavau žaidimą ir pamačiau, kad taisyklių knygutė yra 40 puslapių storio, pirma mintis, kuri atėjo man į galvą: aš per senas tokiems dalykams. Kaip galite suprasti iš mano stalo žaidimo apžvalgų, aš esu vienas iš daugiausiai stalo žaidimų taisyklių knygučių perskaičiusių žmonių Lietuvoje. Aišku, pasauliniu mastu mano pasiekimas nėra didelis, visi youtube video kūrėjai turi perskaityti nemažiau knygučių nei aš. Bet nenukrypkime nuo temos, turbūt nėra žmogaus, kuriam taisyklių skaitymas yra malonumas. Malonumas yra išbandyti naują žaidimą, taisyklių skaitymas yra vargas. Jeigu būtų galimybė išbandyti naują žaidimą neskaitant taisyklių, niekas jų neskaitytų.

Ar žaidimams reikia tokių storų taisyklių knygučių? Atsakymas yra ne. Century žaidimo taisyklės telpa viename lape. Ir tai nėra blogas žaidimas. Atsiprašau, leiskit man pasitaisyti. Tai yra toks geras žaidimas, kad jis patenka į daugelį mano rekomendacijų top.

Pavyzdžiui Power Grid žaidimo taisyklių knygutė yra 48 puslapių, bet 7 kalbom, vienai kalbai ~7 puslapiai. Žaidimą pradėti lengva, laimėti – ne. Šitame žaidime yra daug gylio ir strategijos. Tiesa pasakius, daugelio žaidimų mano kolekcijoje taisyklių knygutės yra plonesnės nei 20 puslapių.

Negana to, kad Vagrantsong taisyklių knygutė yra ilga, šio žaidimo kūrėjai vietoj to, kad naudotų standartinius terminus susigalvoja savo. Kaip žinia, tai yra dalykas, kurio aš labiausiai nekenčiu. Vietoj kauliukai (ang. dice) naudojamas terminas kaulai (ang. bones), vietoj gyvybės naudojamas terminas žmogiškumas ir t.t. Ar tai padaro žaidimą labiau tematišku? Taip, jeigu esi angliškos literatūros profesorius. Visiems kitiems žmonėms, tai apsunkina taisyklių skaitymą, nes skaitydamas mintyse dar turi versti tai ką perskaitei į tai ką iš tiesų turi atlikti žaidime: aha vadinasi čia turiu risti du kauliukus. Tas pats galioja ne tik taisyklėms, bet ir visoms kortelėms, kurios yra žaidime. Pavyzdžiui paimu talentų kortelę, turiu tris kartus perskaityti ir gerai pagalvoti, kad suprasčiau, ką iš tiesų tas talentas daro.

Kai taisyklių yra tiek daug, neįmanoma jų visų atsiminti. Skaitydamas paskutinį puslapį, neatsimeni apie ką skaitei pirmame puslapyje. Aš nemanau, kad nors vienas žmogus šį žaidimą žaidžia teisingai. Tarkim, kad jūs atsimenate visas taisykles. Kiek ilgai jus jas atsiminsite? Jeigu žaisite kiekvieną dieną, jokių problemų. Jeigu žaisite kartą per savaitę, problemų jums kilti neturėtų. Jeigu žaisite kartą per mėnesį ar tikrai galėsite atsiminti visas taisykles, ar reikės skaityti taisyklių knygutę iš naujo? Ir jeigu reikia skaityti taisyklių knygutę iš naujo, gal geriau pasiimti kitą žaidimą, kurio knygutė yra trumpesnė?

Vienas iš žaidimo veiksmų yra knistis po šiukšlyną (žaidimo tema yra bomžai, jeigu pavadinimas jums to neišdavė) ir ieškoti ten naudingų dalykų. Tačiau pasiruošiant žaidimui niekur neparašyta, jog reikia paruošti šiukšlyną, jūs turite suprasti tą tarp eilučių. Tai yra pirma mano pastebėta taisyklė, kurią pamiršo įtraukti į knygutę. Ar tokių pamirštų taisyklių yra daugiau? Kažkodėl esu įsitikinęs, jog yra.

Na gerai, išmokote visas taisykles, jau galite žaisti? Staigmena! Šis žaidimas ateina su scenarijų knygute, kurią sudaro 28 scenarijai. Kiekvienas scenarijus turi savo ~20 taisyklių. Šio žaidimo kūrėjai mano, kad taisyklių niekada nebus per mažai.

Kalbant apie taisykles, kam žaidime reikalingi raundai? Ta prasme jie reikalingi, kai kuriuose scenarijuose, bet tikrai nevisuose, kodėl tiesiog nepašalinus raundų ir nesumažinus taisyklių vienu puslapiu? Ar raundų pašalinimas turės įtaką žaidimui? Taip, tai padarys žaidimą šiek tiek lengvesniu ir labiau žaidžiamu. Mažiau taisyklių dažniausiai yra geras dalykas.

Kai kuriose scenarijuose yra tikrai keistų taisyklių. Pavyzdžiui pirmame scenarijuje vietoj to, kad pradėtum žaidimą, reikia perskaityti momentą prieš pradedant žaidimą. Tas momentas pakeičia lentos išsidėstymą. Kitoje misijoje reikia perskaityti momentą, kai padedi žvakę. Kadangi, bosas neatsiranda kol nepadedi žvakės, tai bus pirmas dalykas, kurį žaidėjai padarys. Tai kam to reikia? Geriau iš karto sudėti visas teisingas lygio konstravimo taisykles nei paslėpti po vienu sakiniu A4 formato lape, kurio labai lengva nepastebėti. Tai be reikalo apsunkina žaidimą.

Kita problema su taisyklėmis. Kiekvienas žaidėjas turi savo personažą, kiekvienas personažas turi 5 standartinius veiksmus pavaizduotus simboliais pavyzdžiui judėjimą žymi bato simbolis. Šalia kiekvieno simbolio yra skaičius. Ką tas skaičius reiškia? Paaiškinimas užtruks.

Norint aktyvuoti veiksmą, reikia padėti monetą ant to veiksmo. Skirtingas monetų skaičius daro skirtingą įtaką veiksmui.

Kaip pavyzdį paimkime personažą Empress. Pirmasis standartinis veiksmas yra judėjimas, mūsų personažo kortelėje ant jo vertė yra 3. Šiuo atveju reiškia, kad padėjus vieną monetą personažas galės paeiti 3 langelius. Padėjus dvi monetas – 6 langelius. Paprasta ir aišku, ane?

Antrasis veiksmas yra knisimasis po šiukšlyną, vertė – 2. Vertė du reiškia, kad bet kuriuo momentu žaidime šis personažas gali turėti nedaugiau nei du žetonus. Kaip tai susiję su monetomis dedamomis aktyvuoti veiksmą? Niekaip. Ar jūsų neerzina toks veiksmų nevientisumas? Palaukite, smagių dalykų yra daugiau.

Trečias veiksmas yra primušti vaiduoklį. Mes visi puikiai žinome, kad geriausias būdas atsikratyti vaiduoklių yra trenkti jam į snukį. Tematiškas žaidimas. Bet grįžtant prie mūsų personažo, šio veiksmo vertė yra 4+. Tai reiškia, kad reikia risti kauliuką ir, jeigu vertė yra 4 ar daugiau, ritimas yra sėkmingas. Kiekviena padėta moneta reiškia bandymą smogti vaiduokliui.

Be standartinių veiksmų, kiekvienas personažas turi unikalius talentus, kurie vaizduojami kortelėmis ir padedami šalia personažo kortelės. Kaip monetos įtakoja talentus? Aš atsakyti negaliu, nes reikia skaityti kiekvieną kortelę ir tuomet sužinosite. Vienas pavyzdys galėtų būti, kad reikšmė, kurią reikia išristi sumažinama už kiekvieną monetą. Jeigu su viena moneta norint sėkmės reikia išristi penkis, tai su dviem užteks keturių.

Ar jums nesinori rautis plaukų po tokių taisyklių paaiškinimų?

Bet įdomių taisyklių yra daugiau. Talentas, kuris buvo aktyvuotas viename raunde, negali būti aktyvuotas sekančiame raunde. Yra kažkoks patogus būdas, kaip atsiminti, kuris talentas buvo aktyvuotas? Jūsų svajonėse. Pavyzdžiui Scythe žaidime žaidėjas gali pasirinkti vieną iš penkių veiksmų, bet to paties veiksmo negali rinktis du kartus iš eilės. Kadangi veiksmų pasirinkimą žymi vienas meeple, tai jį tereikia perkelti į kitą vietą ir viskas. Šitame žaidime to padaryti neįmanoma, nes pasirinkimui naudojamos trys (ar daugiau) monetos. Pagal taisykles prieš pradėdami ėjimą žaidėjai turi padėti visas monetas ant traukinio lentos ir tik tuomet rinktis kokius veiksmus darys. Skamba logiškai ar ne? Bet kadangi monetos nuimtos, tai kurie talentai buvo aktyvuoti? Aš nesakau, kad kas nors tikslingai sukčiaus, bet mano atmintis ne visuomet gerai suveikia ir aš tikiu, kad kitus žmones atmintis taip pat kartais paveda. Kitaip sakant, sukčiavimas bus netyčinis. Idėja nenaudoti to paties veiksmo du kartus iš eilės yra gera, bet tuomet turi būti mechanizmas, kuris natūraliai tą užtikrina ir neapsunkina žaidėjų gyvenimo. Pavyzdžiui Ark Nova, veiksmai turi vertes, kuo didesnė vertė, tuo geresnis veiksmas, bet, kai panaudoji veiksmą, jo vertė tampa mažiausia. Tai yra ne tas pats kas drausti naudoti veiksmą, bet yra daug būdų kaip panašų mechanizmą įtraukti į žaidimą.

Daug negatyvo. Turiu pasakyti, kad jeigu žaidimas būtų kokybiškai išverstas į lietuvių kalbą, dalis mano priekaištų dėl žaidimo sudėtingumo dingtų. Bet tai yra labai nišinis žaidimas, todėl aš nemanau, kad kada nors jis bus išverstas. Kita vertus, kita dalis dėl per didelio nereikalingų taisyklių skaičiaus tikrai liktų.

Aš galvojau, kad sužaisiu vieną partiją ir tuomet atsisveikinsiu su žaidimu, bet taip neatsitiko. Taigi, pakalbėkime apie patį žaidimą. Pirma partija buvo tragedija. Užtruko visą amžinybę, ne vieną kartą reikėjo tikrinti taisykles ar teisingai žaidžiam. Kadangi turėjom tik vieną žaidimą nusprendėm, kad dar turim laiko pabandyti sužaisti antrą partiją. Antra partija buvo radikaliai kitokia. Jinai užtruko gal šiek tiek daugiau nei pusvalandį ir buvo be galo smagu. Ar mes užmiršome kokią nors taisyklę žaisdami antrą partiją? Taip ir greičiausiai ne vieną, bet, kadangi, antra partija buvo be proto smagi, nusprendėm tęsti toliau. Aš nesu tikras ar mes nors vieną partiją sužaidėm 100% teisingai, taisyklių yra tiesiog per daug.

Žaidime yra dviejų tipų scenarijai: paprasti ir superbosų. Paprastuose scenarijuose bosas turi kiek nors gyvybių ir jį reikia užmušti. Kaip pavyzdžiui sakykime, kad bosas turi 3x10. Kodėl tai svarbu? Tarkim, jūs vienu smūgiu padarote jam 14 žalos (kas įmanoma tik teoriškai), tuomet bosas turės 2x10 gyvybių. Kitaip sakant, ta žala, kuri yra virš ribos nepereina į kitą gyvybių rinkinį.

Superbosų lygiuose bosai neturi gyvybių ir juos nugalėti reikia kaip nors kitaip. Pavyzdžiui reikia padaryti visus tris ritualus. Kiekvienoje partijoje yra tris ritualai, bet paprastai mes padarome po vieną ar du, nes juos padaryti nėra lengva ir jie atitraukia nuo pagrindinio žaidimo malonumo – mušti bosą, superbosų lygyje nėra pasirinkimo. Aš suprantu, kad superbosų lygiai prideda įvairovės žaidimui, bet superbosų lygiai man patinka gerokai mažiau nei paprasti lygiai.

Tai yra pirmasis Ameritrash tipo žaidimas mano kolekcijoje ir tai sukėlė mano susidomėjimą šituo žanru: galbūt yra žaidimų su normaliu taisyklių skaičiumi, kurie yra dar labiau smagūs?

Tai yra trečiasis komandinis žaidimas mano kolekcijoje. Šis žaidimas neabejotinai smagesnis už Pandemic ar Castle Panic.

Viena didžiausia komandinių žaidimų problema yra Alfa žaidėjas, kuris visiems nurodinėja kaip žaisti. Čia tą padaryti sunkiau nei kituose žaidimuose, nes kiekvienas žaidėjas gali turėti nuo dviejų iki penkių galių, kurios apibūdintos mažu tekstu, tiesiog neįmanoma įsiminti visų žaidėjų galių.

Šis žaidimas labai primena kompiuterinį žaidimą. Po to kai sumuši bosą turi poilsio fazę, kurioje žaidėjai gali pasigydyti ir nusipirkti naujų galių kortelių. Šitoje vietoje taip pat galima „išsisaugoti“ žaidimą kitam kartui. Žaidimo kūrėjai siūlo susidėti korteles į maišelius ir tikėtis, kad niekas nesusimaišys, bet geresnis būdas išsisaugoti yra padaryti nuotrauką. Turėdami nuotrauką tikrai nieko nepamiršite.

Žaidime taip pat yra trumpų tekstinių intarpų. Ar tai padaro žaidimą tematiškesniu? Ne, nes tuos interpus skaitome taip: bla bla bla, padėk du žetonus ant lentos. Nereikia teksto, nereikia daug taisyklių, tiesiog leiskite daužyti boso snukį. Ir jeigu prakalbome apie snukio daužymą, tai kaip galima primušti vaiduoklį? Iki šiol aš galvojau, kad vaiduokliai neturi fizinio kūno, o, kadangi, mušimasis yra pagrindinis būdas laimėti, tai visas tematiškumas yra tik įpakavimas, kuris labai greitai atsivynioja.

Komponentai sukelia nevienareikšmiškas emocijas. Dėžutė atrodo prabangiai ir norėtųsi, kad visų žaidimų dėžutės atrodytų taip. Dėkliukas yra šlamštas. Kokia prasmė daryti dėkliuką, jeigu kortų yra daugiau nei dėkliuko forma gali sutalpinti? Aš net nekalbu apie tai, kad dėkliukas neturi dangtelio ir viskas vos prilietus išsilaksto. Pasakysiu tai ką sakau visada: Parks yra vienintelis žaidimas, kuris padarė dėkliuką teisingai. Tam nereikia daug talento ar smegenų, tik trupučio.

Žaidimo figūrėlės tiek vaiduokliai, tiek žaidėjai atrodo nerealiai, nesu matęs nieko panašaus. Žetonai žymėti gyvybių skaičių atrodo lyg buvo pavogti iš mergaičių žaislų parduotuvės. Tai yra širdelės formos „brangakmeniai“, kuriuos paprastai mergaitės naudoja kurdamos papuošalus savo lėlėms. Iš vienos pusės visai smagu, iš kitos pusės: ar mums tikrai to reikia? Kiti elementai kaip pavyzdžiui žymėti kelintas žaidimo raundas yra tiesiog kartoniniai, ne gana to, pasakyčiau, kad ne pačios geriausios kokybės ir jeigu nebūsite atsargus juos išmušinėdami, gali negražiai nuplyšti. Kartoniniai žetonai bet kokiame kitame žaidime būtų gerai, bet čia, kai turime širdutes, atrodo kaip nusipiginta. Reljefas taip pat yra kartoniniai žetonai tik didesni. Kai padarėte tokias įspūdingas figurėles nebeliko pinigų 3d reljefui? Taip, 3d relejefas nepagerins žaidimo, bet kažkaip norisi, kad visi komponentai būtų vienos kokybės arba visi nerealūs arba visi vidutiniški.

Nors aš labai daug keikiu taisykles ir jų parašymo stilių, kalba nėra kritinis dalykas šitame žaidime. Kadangi, tai yra komandinis žaidimas reikia tik vieno žmogaus, kuris labai gerai moka anglų kalbą ir gali išversti žaidimą kitiems žaidėjams. Tiesa, kiekvienas žaidėjas gali turėti apie penkias galias, kurios parašytos tekstu, žaidėjams reikia atsiminti ką tos galios daro, nes kiekvieną ėjimą prašyti išversti galias paverstų žaidimą kančia. Kitaip sakant, galima žaisti šitą žaidimą su žmonėmis nemokančiais anglų kalbos, bet žaidimas eitų greičiau, jei vienas mokėtų super gerai, o kiti turėtų pagrindus.

Sėkmė yra šito žaidimo pagrindas. Bet sėkmės ir nesėkmės šansai nėra vienodi. Jeigu išriti 6 gauni risti dar vieną kauliuką ir jeigu išriti 6 gauni risti dar vieną kauliuką, ir… Kitaip sakant, jeigu tau sekasi, tai galbūt sekasi labai. Kiekvienas veiksmas turi reikšmę kurią reikia išristi. Labai geram veiksmui gali reikėti dviejų penketų ar didesnių reikšmių. Standartiniam veiksmui gali užtekti trijų ar daugiau. Tačiau yra būdų, kurie leidžią sumažinti reikiamas minimalias reikšmes ir taip pasigerinti savo sėkmę.

Ilgalaikė žaidimo strategija yra primušti bosą, bet padaręs pirmą ėjimą negali suplanuoti savo žaidimo iki galo. Bosas darys atsakomąjį veiksmą ir tu turi prisitaikyti pagal tai ką jis padarė. Man labai patinka, kad norint sužinoti ką bosas darys reikia traukti žetoną iš maišelio. Tai reiškia, kad mes kaip ir žinome ką bosas darys, net gi žinome kokio veiksmo galima tikėtis labiau, nes žetonų skaičius yra nevienodas, bet vis tiek boso ėjimai yra nenuspėjami.

Žaidimas sako, kad galima žaisti nuo 2 iki 4 žaidėjų. Aš žaidžiau visą žaidimą su dviem žaidėjais ir buvo smagu, nes raundai sukasi greitai. Aš manau, kad žaidimą geriausiai žaisti būtų trise, nes tuomet atsiranda daugiau galimybių padaryti visus ritualus, daugiau galimybių nusipirkti įdomių galių. Keturiese žaisti turėtų būti nesąmonė, nes dėl žaidėjų skaičiaus žaidimas labai išsitęstu, taip pat pasidarytų ankštas ir žaidėjai pradėtų vieni kitiems trukdyti žaidimo lentoje.

Laikas. Žaidimas sako, kad misijai įveikti reikia 30 minučių per žaidėją, aš manau, kad tai per daug optimistinis mąstymas ir laikas bus kažkur 45-60 per žaidėją. Žaidimo esmė yra sėkmė, todėl jeigu labai seksis jums pavyks įveikti lygį greičiau nei per valandą. Man pavyko. Bet kaip dažnai tai atsitiks? Vieną? Du kartus per žaidimą? Aš žaidžiu su draugu, su kuriuo mes bet kokį žaidimą įveikiam 2x greičiau nei su bet kuriuo kitu mano pažįstamu. Ir mums ne visus lygius pavyksta įveikti per valandą. Negana to kiekvienas sekantis lygis yra dažniausiai sunkesnis nei prieš tai buvęs, kas savo ruožtu reiškia, kad jam reikės daugiau laiko. Jeigu mums sunku įveikti lygius per valandą, tai daugelis žmonių džiaugsis, jeigu tuos pačius lygius sugebės įveikti per dvi.

Apibendrinant turiu pasakyti, kad šitam žaidimui turiu priekaištų daugiau nei daugeliui žaidimų aprašytų šitoje svetainėje, bet priešingai nei kiti žaidimai, kuriems turiu daug priekaištų, šis man patinka. Jį yra smagu žaisti. Ir vis dėlto nors man nerealiai smagu, aš jo niekam nerekomenduosiu. Ar gal reiktų sakyti kitaip: jeigu rasite žmogų, kuris jums paaiškins taisykles, privalote pabandyti, bet jeigu reikia skaityti taisykles pačiam, tai apeikite šitą žaidimą dideliu ratu.

Žaidimo trukmė: 70 - 180min.

Žaidėjų skaičius: 2 – 4 (rekomenduoju 2-3).

Sudėtingumas: 3.04 (labai sudėtingas).

Sukūrimo metai: 2022

Žaidimo kalba: anglų.

Žaidimo kategorija: sėkmė, kauliukų ritimas, boso primušimas, kooperacija, scenarijai/misijos.

Brukštelk žinutę

Komentarai(0)