Kiek ankščiau, aš paskelbiau, jog mano puslapyje yra publikuota 50 knygų recenzijų. Šiandien atėjo ta dienai, kai galiu paskelbti – mano puslapyje publikuota 100 knygų recenzijų!
Kad perskaityčiau dar 50 knygų man prireikė maždaug metų ir keturių mėnesių.
Nežinau, ar mano tinklapį skaito Luceo darbuotojai, bet pagaliau mano balsas buvo išgirstas ir buvo antrą kartą lietuvių kalba išleista „Mąstyk ir būk turtingas!“
Praėjusį penktadienį parašiau įrašą, tuomet pagalvojau, kad tokių dalykų negaliu publikuoti ir parašiau kitą...
Jeigu turėtumėte galimybę palikti gimtąją Žemę ir persikelti į kitą pasaulį, kurio jūs troškote visą gyvenimą nesąmoningai, ar pasinaudotumėte ja?
Man patinka žiema. Na... gal nevisa žiema. Man patinka, kai balta, balta, kur dairais. Man patinka braidyti po purų sniegą. Ir tik ragana brisdama per sniegą nepalieka pėdų, man patinka palikti jų daug. Man patinka, kai nėra per daug šalta. Tik truputėli, kad sniegas netirptų. Man patinka, kai nepučia šaltas vėjas į veidą.
Bet visai neseniai to sniego nebuvo. Norėčiau papasakoti, keletą istorijų iš praėjusių metų.
Mąstymas - pats sudėtingiausias dalykas, todėl konkurencija tokia maža. Čia ne bajeris aš rimtai. Žmonės nekenčia dviejų dalykų: atsakomybės ir mąstymo. O kai nereikia mąstyti, tai apie kokia atsakomybę mes kalbam? Dariau, taip kaip man liepė.
Ar jums tenka daug mąstyti per dieną? Manau, kad ne. Netikit?
Politikai mėgsta humorą.
Juodą humorą.
Tokio bajerio aš niekuomet nebūčiau sugalvojęs: Vilnius Europos kultūros sostinė. Juokis už pilvo susiėmęs. Nesuprantate kas čia juokingo?
Gerai, pabandysiu paaiškinti.
Žinau, Kūčios yra šeimos šventė. Kalėdos yra daug laisvesnė šventė, galima su draugais ir po 100 gramų pakelti. Bet šis pasakojimas ne apie šventes, šis pasakojimas apie namus. O gal greičiau apie žmogaus namų paiešką.
Kaip atšventėt? Gerai? Kaip Senelis šaltis ar turtingas buvo? Kaip dovanos?
Prasisuko švenčių maratonas ir galėsim keletą mėnesėlių atsipūsti. Iki kokių Velykų turbūt... O gal ne?
Kūčios ir Kalėdos puiki proga aplankyti visus gimines. Ypač jeigu jų daug. Bet...
Žmogus pramerkia akis ir nustemba: jam skauda visus šonus, jo rankos kruvinos, kišenėse narkotikai, o jis pats neatsimena ne tik savo vardo, bet ir dvylikos metų gyvenimo.