JTO deklaracija skelbia, kad žmogaus gyvybė yra svarbiausias dalykas ir mes darome daug, kad ją išsaugotume, tačiau kartais įdėtų pastangų ir gaunamos naudos, jeigu galima taip išsireikšti, santykis yra prastas.
Šiandien norėčiau paliesti kontraversiškas temas, o konkrečiau: teisė gyventi kaip noriu.
Aš iš karto rėšiu taip iš peties: iki šiol medicina nepadarė nieko, kad žmogus gyventų ilgiau.
Aišku, kažkas iš jūsų pasakys: palauk, palauk, praėjusiame amžiuje vidutinė gyvenimo trukmė buvo 40 metų, o dabar 70. Taip, medicina padarė daug, kad kovotų su ligomis, beveik išnaikino vaikų mirtingumą, bet nėkiek nepailgino žmogaus gyvenimo. Praėjusiame amžiuje buvo žmonių, kurie sulaukė 90 metų, dabar jų šiek tiek daugiau, tačiau žmonės švenčiantys 100 gimtadienį yra pakankamai retas atvejis. Ta prasme toks retas, vis dar kartas nuo karto parodo per žinias. O kaip žinia, žinios nerodo nieko kas yra norma.
Kalbant apie tuos kas švenčia 100-tąjį gimtadienį, pusė jų atrodo... nenoriu pasakyti daržovės, nes sugeba daugiau nei morka, bet ar tai gyvenimas?
Šiandien aš norėčiau pasiūlyti pasvajoti kaip pasikeistų pasaulis, žmogaus gyvenimo vidutiniška trukmė būtų 150 metų, grubiai kalbant, du kartus ilgesnė nei dabar.
Norėčiau pristatyti animacinį serialą suaugusiems, kuris, mano nuomone, nesulaukia pakankamai dėmesio.
Tęsiu angliškų knygų iš bibliotekos ciklą.
Ši knyga yra 21 amžiaus savipagalbos knyga. Joje gausu kitų žmonių sėkmės istorijų, tačiau nėra jokių praktiškų patarimų. Jeigu to ieškote, ši knyga jums patiks.
Aš mėgstu daug galvoti, kai kuriais klausimai. Laimė vienas iš jų. Šiandien norėčiau pakalbėti apie tai ko reikia laimingam gyvenimui. Iš savo patirties. Aš neteigiu, kad tie principai yra universalus, tai yra tik mano dabartinė patirtis. Galbūt po 10 metų aš juos visus išmesiu, galbūt pridėsiu vieną ar du, o galbūt niekas nepasikeis. Tai kokie tie principai?
Pakalbėkime apie pinigus. Kaip galite suprasti iš pavadinimo aš turiu įdomią idėją, kurią norėčiau padiskutuoti su jumis.
Nekenčiu kurioje koks nors dalykas yra lyginamas su karu. Tuomet galvoju, jog autoriai niekada patys nekariavo ir nežino karo žiaurumų. Originalus šios knygos leidimas buvo išspausdintas 1986 metais, švelniai sakant, pavyzdžiai knygoje yra šiek tiek pasenę.
Norėčiau pakalbėti apie vieną dalyką, apie kurį niekada anksčiau nekalbėjau. Priežastis kodėl nekalbėjau - gėda. Bet laikui bėgant supratau, kad aš toks ne vienas. Galiausiai priėjau išvados, kad visi kas gali - taip daro.
Būsiu atviras: nežinau kokiai auditoriai skirtas šitas multikas, tačiau Amerikoje jis sulaukė daug teigiamų atsiliepimų.
Žinote pagalvojau, kad paskutiniu metu skaitau per daug angliškų knygų ir reiktų paskaityti keletą lietuviškų vien jau tam, kad nepamirščiau kalbos. Nuėjau į biblioteką pasižiūrėti kokių gerų knygų yra ir vis tiek pasiėmiau anglišką…