Kai aš tik pradėjau naudotis internetu, visi žmonės slėpėsi po slapyvardžiais, labai retai kas avatarui naudojo savo tikrą nuotrauką. Laikai pasikeitė, dabar daugelis naudoja savo tikrą vardą ir tikrą nuotrauką. Mes praradome privatumą, tačiau ar tai vienintelis dalykas, kurį mes praradome?
Aš ilgą laiką žiūrėjau F1, visai neseniai pradėjau domėtis Formula E ir man netikėtai stuktelėjo, jog tos lenktynės yra labai puiki gyvenimo metafora. Jeigu esate matę nors vienas žiedines lenktynes, tai turėtumėte suprasti apie ką aš kalbu.
Noriu pasidalinti savo patirtimi, o tiksliau - savo klaidų sąrašu. Ir nors kalbėsiu iš savo pozicijos, tačiau kai kurias klaidas tikrai daro abi lytis.
Jeigu paskaitytumėte kokio nors turtingo ir gerai žinomo verslininko biografiją, tai rastumėte ką nors panašaus į: pradėjau prekiauti degtukais būdamas penkių metų. Aš tokiais pasiekimais tikrai pasigirti negaliu. Bet mano klasiokas gali.
Noriu papasakoti dvi istorijas iš savo praeities, kurias sieja viena tema.
Mes visuomet matome fasadus, kurie dažniausiai yra iškalti marmure ir papuošti auksu. Man asmeniškai daug įdomiau užkulisiai, tuomet neretai pamatai, jog viskas pastatyta iš supuvusių lentų sukabintų kreivais surudijusiais vinukais. Tai pasakojimas apie tai kas lieka už kadro.
Mokykla magiška vieta. Čia susirenka vaikai iš vieno rajono ar net iš viso miesto. Vieni yra turtingų tėvų, kiti – vargšų. Vienų tėvams patinka konservatoriai, kitų – socialdemokratai. Vienų tėvai dirba direktoriais, kitų – valytojais. Čia vienoje vietoje susirenka ant tiek skirtingi žmonės, kiek gali susirinkti Lietuvoje. Tačiau tuo pačiu moksleiviai yra kaip molis iš kurio galima padaryti bet kokią skulptūrą.
Ar esate girdėję tūkstančio tikrų fanų taisyklę? Šią taisyklę suformulavo Kevin Kelly Wired žurnalo redaktorius, dar praėjusiame dešimtmetyje. Ji sako, kad kiekvienas menininkas gali išgyventi turėdamas tik tūkstantį tikrų fanų.
Šis paveiksliukas vaizduoja ergonomiško stalo išmatavimus pagal mano ūgį. Principe, jei turi laptopą, tau šakės.
Išleisti knygą turbūt yra didžiausia daugelio žmonių svajonė po numesti svorio ir pradėti mankštintis. Kaip daugelis nuolatinių skaitytojų žino, aš išleidau knygą. Norėčiau pasidalinti savo kelione, patirtimi, mąstymo būdu, priežastimis ir įžvalgomis. Tačiau prieš pradėdamas tai daryti, turiu prašymą:
Nupirkite mano knygą ir padovanokite artimiausiai mokyklai ar bibliotekai.
Kartais man atrodo, kad Lietuvos sveikatos sistema nepasikeitė nuo viduramžių, o gydytojų pagrindinis tikslas, ne rūpintis žmonių sveikata, bet juos praspirti.
Dalinuosi savo ligos istorija, kuria visai nesidžiaugiu, galbūt tai kam nors padės. Galbūt kas nors pasidalins savo patirtimi komentaruose.