Motyvacija gali būti vidinė arba išorinė. Aš neturiu vidinės motyvacijos. Aš nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris gali kalnus nuversti vien tik vidinės motyvacijos dėka, taigi, aš nekalbėsiu apie tai. Aš pakalbėsiu apie išorinę motyvaciją.
Šitoje svetainėje aš parašiau ne vieną tekstą pradedančiajam rašytojui. Šiandien norėčiau duoti du patarimus. Pirmasis: jeigu norite būti geras rašytojas, turite analizuoti istorijas. Antrasis: geros istorijos prasideda nuo veiksmo. Kad iliustruoti šituos teiginius paanalizuosime dviejų serialų pirmuosius epizodus.
Mes visi kažkuriuo metu buvome naujokais įmonėje. Vienos patirtys buvo geresnės, kitos blogesnės. Kai tai jūsų pirmas darbas, tai greičiausiai pagalvojate: turbūt visos įmonės taip daro. Ne, taip daro tik ta įmonė, kurioje įsidarbinote. Visos įmonės naujokų įtraukimą daro skirtingai. Gerumas ar blogumas nepriklauso nuo įmonės dydžio. Jis priklauso nuo žmonių, kuriems tai rūpi. Didelės įmonės gali pasamdyti visą HR departamentą ir mokėti algas už tai, kad žmonėms rūpėtų, bet net ir tai negarantuoja geros patirties. Mažose įmonėse kažkam iš darbuotojų tiesiog turi rūpėti šalia pagrindinių pareigų. Geras darbuotojų įtraukimas suformuoja teigiamą žmogaus nuomonę apie įmonę ir užtikrina ilgesnį jo pasilikimą įmonėje nei blogas.
Pirmą kartą idėją, kad žmones aktorius pakeis skaitmeniniai aktoriai išgirdau turbūt prieš dvidešimt metų. Tuo metu ta idėja mane sužavėjo ir negalėjau sulaukti ateities. Ateitis atėjo ir skaitmeniniai aktoriai nepakeitė žmonių aktorių. Tai, kad vis dar kalbama, jog skaitmeniniai aktoriai pakeis žmones aktorius, greičiausiai reiškia, kad ši idėja žavi ne mane vieną. Vis dėl to, taip neatsitiko ir taip neatsitiks.
Tai galite laikyti trečiu straipsnių serijoje. Pirmiausiai aš pasakojau apie dalykus, kurie pasikeitė mano gyvenime, tuomet pažvelgiau į dalykus, kurie praeityje buvo normalūs, bet dabar jau nebe. Taigi, šiandien laikas žengti žingsnį į ateitį.
Nesenai publikavau tekstą apie dalykus, kurie pasikeitė per mano gyvenimą. Tai mane privertė susimąstyti apie televiziją ir televizorių.
Šiuolaikiniai vaikai gimsta su planšete rankose. Jie žiūri Netflix bei Youtube ir, kai nuvažiuoja pas senelius, nesupranta: kas yra reklama? Kodėl reikia žiūrėti neįdomias laidas ir negalima prasukti į priekį prie įdomių momentų? Tai neišvengiamai reiškia, kad naujai kartai augant televizija turės keistis ir prisitaikyti prie naujų vartotojų. Pakalbėkime apie tai.
Žinodami kiek mano svetainei metų (šešiolika) jūs galite suprasti, kad aš nesu jaunuolis. Aš mačiau šiek tiek gyvenimo, bet turiu jus nuraminti - man dar toli iki pensijos. Žinot, aš pagalvojau, kad mano gyvenime pasikeitė daug dalykų ir šiandien norėčiau apie juos pakalbėti.
Dalykas, kurio aš labiausiai noriu, yra save vairuojantis automobilis. Ir mums ne vieną dešimtmetį žada, kad jau tuoj, tuoj bus, bet rytojus niekada neateina. Kodėl?
Atsakymas – todėl, kad mes mąstome apie automobilius neteisingai. Todėl kad autonominius automobilius kuria ne tie žmonės, kurie turėtų. Pakalbėkime apie tai.
Žurnalistai pradėjo kalbėti, kad ateityje žmonėms niekas nepriklausys. Žinote ką tai reiškia? Jeigu jau eiliniai žurnalistai kalba tokiomis temomis, tai reiškia du dalykus. Tokia ateitis yra neišvengiama. Tokia ateitis mūsų laukia labai greitai.
Aš nuoširdžiai nenoriu tokios ateities, bet nežinau kaip jos išvengti. Pakalbėkime apie tai.
Turbūt visi puikiai žinote tą situacija. Įvyksta pokalbis, kokias 20-30 minučių, tuomet kompanijos atstovas paklausia: ar turite klausimų? Stoja minutės tyla ir tuomet kandidatas atsako: kol kas ne, man viskas aišku.
Šiandien aš noriu pakalbėti apie klausimus, kuriuos turėtumėte užduoti per darbo pokalbį, kad nebūtumėte TUO kandidatu. Aš ne tik pateiksiu klausimus, bet taip pat paaiškinsiu ką galimi atsakymai reiškia.
Aš savo karjerą praleidau IT sektoriuje, todėl kai kurie klausimai nebus universalūs ir tinkami visiems.