Tai yra pirmoji Dresdeno failų knyga. Šito teksto rašymo metu yra išleista 17 knygų, 18 žada išleisti 2024 metais. Yra taip pat serialas įkvėptas šitos serijos knygų, jis vadinasi – Dresdeno failai. Geriausia ką galiu pasakyti apie serialą – jis egzistuoja. Serialas turėjo tik vieną dvylikos epizodų sezoną ir tam yra priežastis. Specialieji efektai neįspūdingi, aktorių vaidyba neišskirtinė.
Ši knyga parašyta pirmu asmeniu ir pasakojama iš roboto pozicijų. Robotas nenori dirbti, tik žiūrėti TV serialus. Nežinau, kaip jūs, bet aš kartais irgi taip jaučiuosi. Aišku, šita knyga užkabino mane ne dėl to. Nuo pat pirmo puslapio knyga įmeta į veiksmo sūkurį.
Ar būtų galima parašyti knygą apie skyriaus vadovo darbą? Paprašė niekas. Aišku, jums išgirdus tokį klausimą, turėjo kilti antras klausimas: ar tokia knyga būtų įdomi? Ne.
Jeigu šią knygą skaitytų skyrių vadovai, galbūt jie net gi rastų naudingos informacijos, bet tokiu atveju knyga turėtų būti ne fantastikos, o savišvietos skyriuje.
Šios knygos pagrindinė idėja yra: kuo įvairesnė patirtis, tuo sprendimai yra geresni, kokybiškesni tiek vieno žmogaus, tiek komandos atveju. Kadangi, man visuomet buvo įdomu daug dalykų, tai šita idėja man labai patinka.
Jeigu jums patiko Malcolm Gladwell knygos, šita taip pat turėtų patikti. Ji parašyta panašiu stiliumi. Joje rasite paprastų žmonių istorijų, mokslinių faktų - kodėl pasaulis veikia taip kaip veikia ir gerą humoro dozę.
Tai yra pirmoji Kultūros ciklo knyga. Iš viso Kultūros ciklas turi dešimt knygų.
Amazon žadėjo sukurti serialą paremta šituo ciklu, kai serialas buvo atšauktas nusprendžiau, jog reikia pasidomėti knyga.
Tęsiu knygų analizės ciklą. Šį kartą į rankas paėmiau Genomą, vėl autoriaus Sergėjaus Lukjanenko kūrinį. Ši knyga lietuvių kalba buvo išleista 2005 metais, tačiau jos recenzijos mano svetainėje nerasite, nes aš ją perskaičiau prieš svetainės įkūrimą.
Genomas yra pirmoji pagal parašymą, antroji pagal istorijos eigą trilogijos knyga. Tik Genomas buvo išleistas lietuvių kalba, nepanašu, kad kitos dalys kada nors bus išleistos lietuvių kalba.
Prieš pradėdamas skaityti nieko neatsiminiau apie istoriją, išskyrus tai, kad pagrindinis veikėjas turėjo tatuiruotę, kuri man labai patiko. Kuo ji man patiko? Jinai interaktyvi ir atspindi veikėjo emocinę būseną.
Lukjanenko ir Glen Cook yra du mėgstamiausi rašytojai. Skirtumas tarp jų, kad pirmasis daugiausiai rašė dvilogijas ir trilogijas, o antrasis ilgus ciklus. Esu perskaitęs tik vieną – Gareto ciklą – nuo pradžios iki galo. Kadangi kiek anksčiau kalbėjome apie Lukjanenko Juodraštį, tai pagalvojau, jog būtų visai logiška pakalbėti apie pirmąją Gareto ciklo knygą - Saldžiabalsis sidabrinis bliuzas.
Kadangi Juodraštyje istorija nesibaigė, tai pagalvojau, jog visai logiška būtų iškarto imti ir perskaityti Švarraštį. Originaliai, Švarraštis buvo parašytas metais vėliau, o į lietuvių kalbą išverstas dviem metais vėliau. Taigi, aš nesu skaitęs iš karto abiejų knygų, ankstesnio skaitymo metu, tarp šių knygų buvo dviejų metų pertrauka. Kalbant atvirai, jeigu aš prisiminiau tam tikrus epizodus/momentus iš pirmos knygos, tai neturėjau jokių prisiminimų apie šią dalį.
Taigi, pakalbėkime apie Švarraštį.
Iki šiol rašiau tik filmų analizes dėl vienos paprastos priežasties. Filmai paprastai užtrunka tarp 30 ir 90 minučių, todėl prieš rašydamas analizę gali be problemų peržiūrėti filmą 2-3 kartus. Kalbant apie knygas… Knygų, kurias galima perskaityti per valandą, neverta analizuoti. Kiek laiko užtruktų perskaityti knygą du kartus: vieną kartą savo malonumui ir antrą kartą dėl analizės?
Vis tik pasibaigė mano neskaitytų knygų sąrašas ir pagalvojau, kad padarysiu tai, ko niekada nedariau: paimsiu knygą ir perskaitysiu antrą kartą. Savo skaitymui pasirinkau knygą, kuri man labai patiko. Aš tą knygą skaičiau prieš maždaug penkiolika metų. Ta knyga yra Sergej Lukjanenko Juodraštis, pirmoji Juodraščio dvilogijos dalis. Antroji – Švarraštis.
Taigi, pakalbėkime apie Juodraštį.