Mano ketvirtas dešimtukas
Jeigu skaitote mano metų top, tai turėjote susidaryti įspūdį, kad mano kolekcijoje yra nemažas žaidimų kiekis ir jūs būsite visiškai teisus. Jau kalbėję apie pirmą, antrą ir trečią dešimtus, laikas pakalbėti apie ketvirtą. Šitam rinkiniui galioja tik viena taisyklė: praėjo nemažiau nei du metai nuo recenzijos publikavimo.
31) 1987 Channel Tunnel – tai yra 19XX serijos žaidimas. Visų šios serijos žaidimų dėžutės yra maždaug knygos dydžio, todėl jie labai tinkami kelionei. Konkrečiai šis žaidimas turi vieną nerealią mechaniką: darbininkus sudaro vienos spalvos tabletės. Jeigu nori užimti kurią nors įdarbinimo vietą turi padėti daugiau tablečių, negu ten yra padėta dabar. Tai yra nereali mechanika ir norėčiau ją pamatyti kuriame nors kitame žaidime.
Pats žaidimas sakyčiau yra gerokai sudėtingesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, negana to, jis skirtas tik dviem žaidėjams. Ir tai sakyčiau yra didžiausias trūkumas, žaisti dviese vieną valandą ar panašiai, neatrodo labai įdomu. Šis žaidimas vis dar yra mano kolekcijoje, bet nemanau, kad užsiliks ilgam.
32) Thrive – tai yra žaidimas dviem su labai originalia idėja. Žaidimo pradžioje abu žaidėjai pradeda žaidimą su vienodomis šaškėmis, kurios gali atlikti tik vieną paprastą ėjimą. Žaidimo eigoje žaidėjai prideda smeigtukų į šaškes taip suteikdami jiems daugiau, įvairesnių, įdomesnių judėjimo galimybių. Sutiksite, kad originalu? Deja, žaidimas visuomet prasideda taip pat ir greitai pasidaro nuobodu.
33) Gizmos – tai yra dizainerio Phil Walker-Harding žaidimas. Šis dizaineris kuria žaidimus visai šeimai, kas reiškia, kad taisyklės linksta į paprastesnę pusę. Šį žaidimą nusipirkau dėl rutuliukų ir ta idėja man labai patinka. Tai yra vienas iš mano mėgstamiausių žaidimų ir, jeigu reiktų rekomenduoti vieną žaidimą, kurį galėtų turėti visi, šitas tikrai atsidurtų tarp kandidatų.
34) Space base – pati šio žaidimo idėja mane nerealiai žavi. Žaidimo metu riti kauliukus ir gauni kažkokių resursų. Geriausia žaidimo dalis, kad gali resursų gauti, kai rita kiti žaidėjai. Bet pusė kortų turi labai komplikuotas (nenaudingas, be prasmes) galias dėl ko žaidimas palieka kartų skonį burnoje. Nors žaidimas sako, kad galima žaisti net su 5 žaidėjais, realiai idealus skaičius yra 2 – 3.
35) Istanbul – šis žaidimas turi vieną trūkumą. Žaidėjas gavęs galimybę pataisyti kauliukų reikšmes turi pranašumą žaidime. Labai didelė tikimybė, kad tą galimybę gaus pirmasis žaidėjas. Žaidžiant su didesniu žaidėjų skaičiumi pavyzdžiui 4 tas trūkumas yra mažesnis, bet žaidžiant su mažesniu žaidėjų skaičiumi jis jaučiamas labiau.
Žaidime kiekvieną kartą sukuriamas vis kitoks žemėlapis iš 16 kortelių, todėl kiekvieną kartą žaidžiant žaidėjai gauna vis kitokį galvosūkį. Kartais žemėlapis susidėlioja taip, kad pirmas žaidėjas turi nerealų pranašumą ir jo beveik neįmanoma sustabdyti. Kartais žemėlapis susidėlioja taip, kad ką nors padaryti atrodo neįmanoma ir žaidimas trunka labai ilgai.
Neskaitant visų čia išsakytų trūkumų, žaidimas yra įdomus, bet ne tas, kurį norėtumėte žaisti kiekvieną dieną.
36) Ultra tiny epic galaxies – prisipažinsiu, kad šitą žaidimą nusipirkau kaip pokštą. Pirma priežastis, kad žaidimo dėžutė yra maždaug kortų kaladės dydžio ir komponentai yra mikroskopiniai. Antra priežastis, žaidimo kaina buvo juokinga. Tai buvo žymiai geresnis žaidimas nei aš tikėjausi. Jeigu atvirai, tai šis žaidimas geresnis nei pusė žaidimų mano kolekcijoje. Pasakius visą tai, aš turiu iš karto pasakyti, kad savo kolekcijoje jo nebeturiu. Priežastis labai paprasta: aš jį žaidžiau tiek daug kartų, kad man jis tiesiog pabodo. Net ir dabar šis žaidimas patenka į top10 mano daugiausiai žaistų žaidimų.
37) Pret-a-porter – tai yra labiausiai tematiškas žaidimas mano kolekcijoje. Nei vienas kitas žaidimas net nepriartėjo prie tokio gero temos pateikimo. Tai pasakius reikia iš karto pasakyti didžiausią žaidimo trūkumą – jo trukmė. Žaidžiant dviese įmanoma tilpti į dvi valandas. Žaidžiant keturiese - šešios valandos minimum. Pagrindinė to priežastis, kad kiekvieną raundą reikia išsirinkti iš dvylikos kortų, kurias norėtum įsigyti. Ant kiekvienos kortos yra vienas sakinys anglų kalba ir visi žaidėjai privalo perskaityti, nes kitaip negalės pasirinkti ir tai užtrunka be proto ilgai. Nors man patinka šitas žaidimas, bet dėl laiko trukmės, aš jo beveik nežaidžiu.
Tai yra ekonominis žaidimas, todėl reikia atlikti daug skaičiavimų ir žaisti be skaičiuotuvo gali būti problematiška. Kad ir kaip mane žavėtų šis žaidimas, jo trūkumai yra milžiniški.
38) Claim 2 – apžvalgininkai labai stipriai gyrė šitą žaidimą. Aš asmeniškai negaliu patikėti, kad tokius žaidimus leidžia. Čia yra nulis sprendimų, tiesiog žaidi kortą iš rankos ir kas gaunasi, tas gaunasi. Apžvalgininkus, kurie gyrė šį žaidimą užblokavau ir nieko daugiau pagal jų rekomendacijas neperku.
39) Flamme Rouge – žaidimo idėja atrodė labai įdomi, bet realybė pasirodė labai nuobodi. Įdomiausia žaidimo dalis yra tai, kad gali sukonstruoti kokią tik nori trasą, bet tai net nėra žaidimas, o pasiruošimas žaidimui. Kaip suprantate, šito žaidimo kolekcijoje nebeturiu.
40) Hive Pocket – dar vienas žaidimas be proto giriamas apžvalgininkų ir aš nesuprantu kodėl. Teoriškai idėja yra įdomi, be to žaidimas labai puikiai tinkamas kelionėms. Realybėje, žaisdamas antrą kartą „sulaužiau“ žaidimą. Laimėti žaidime yra labai sunku, tačiau sukelti situaciją, kur nei tu, nei kitas žaidėjas negali laimėti yra labai lengva. Aš sakyčiau, kad tai blogas dizainas.
Apibendrinimas
Žaidimai, kurie paliko kolekciją: Ultra tiny epic galaxies, Claim 2, Flamme Rouge, Hive Pocket.
Žaidimai, kurie vis dar yra: 1987 Channel Tunnel, Thrive, Gizmos, Space base, Istanbul, Pret-a-porter.
Iš pirmo žvilgsnio šis dešimtukas atrodo panašiai kaip visi kiti: keturių žaidimų nebėra kolekcijoje, šeši liko. Realybėje, tai pats silpniausias dešimtukas iki šiol. Iš visų žaidimų, kurie vis dar yra mano kolekcijoje, manau, kad saugią vietą turi tik Gizmos, visi kiti potencialiai paliks mano kolekciją ateityje.