Tai viena iš tų knygų, iš kurios išmetus visas neesmines scenas, tilptų į šimtą puslapių. Įdomu, tai kad aš jau anksčiau skaičiau vieną šito autoriaus knygą ir mano įvertinimas buvo lygiai toks pats.
Kaip pradedančiajam rašytojui ši knyga yra didelis pasiekimas, tačiau, jei tokią knygą parašytų patyręs rašytojas, jį sumaltų į miltus. Bet pakalbėkime apie viską nuo pradžių.
Leiskit užduoti jums du klausimus. Pirmas: ar jūs esate kūrybininkas? Ar jūsų darbas, hobis ar kita veikla reikalauja daug kūrybiškumo? Antras klausimas: ar efektyviai išnaudojate savo laiką?
Kol rengiate atsakymus į klausimus, noriu pasakyti, jog šis tekstas yra skirtas tiems žmonėms, kurie į pirmą klausimą atsakė taip.
Vaikystėje draugais tampa tie, kas žaidžia mūsų kieme, mūsų smėlio dėžėje. Mokykloje draugais tampa tie, kas yra priskiriami į mūsų klasę. Panašiai atsitinka ir universitete. Vėliau didžiausią šansą tapti mūsų draugais turi bendradarbiai. Tačiau kaip susirasti draugų, kurie nebūtų jūsų bendradarbiai?
Žinau, kad pavadinimas yra labai bendrinis, bet norėjau turėti žodį specialistas jame. Iš tiesų, kalbėsiu apie savo IT administratoriaus dienas, tačiau, manau, kad principai, kuriuos paminėsiu žemiau, tinka bet kurios srities specialistams.
Tai knyga, kurią siūlyčiau paimti į rankas kiekvienam. Knygos originalas buvo išleistas 2003 metais, o lietuviška versija 2005, tiesa pasakius, neprisimenu, kad kada nors būčiau atkreipęs į šią knygą dėmesį knygyne. Ši kaip ir kita to paties autoriaus man labai patikusi knyga, greičiausiai būna užmesta kur nors nepasiekiamoje, nematomoje lentynoje. Tikrai be reikalo.
Jeigu patyrinėtumėte šį puslapį tai jame rastumėte daug apie pozityvų mąstymą, daugelio sėkmės mokytojų knygos yra įvertintos penkiais ar daugiau reitingo taškų. Tačiau šiandien aš padarysiu radikalų pareiškimą ir paskatinsiu jus būti neigiamais.
Nesenai man reikėjo prie dokumento ranka parašyti „Perskaičiau ir su taisyklės sutinku bla bla“ (suprantama buvo ne „bla bla“, o ilgas sakinys) ir aš supratau, jog nemoku rašyti. Na, gal padėtis ne tokia tragiška, aš vis dar moku piešti raides, bet...
Ir tuomet man kilo klausimas: ar raštas yra vertybė?
Išgirdus žodį kultas dažnai galvojama apie grupę žmonių atliekančių keistus dievų garbinimo ritualus. Tačiau toks žodžio supratimas būtų gerokai per siauras. Ar, kai žmonės norėdami įsigyti naujausius Apple produktus, laukia po dvidešimt keturias valandas šalia parduotuvės nėra kultas?
O kaip dėl Lietuvos Ryto ir Žalgirio fanų, kurie prieš varžybas apsikeičia žodžiais, o kartais ir fiziniais objektais (patikrindami Niutono dėsnius)?
Kai kurie multikai niekada neatsidurs mano rekomenduojamų pažiūrėti serialų sąrašo viršuje, tačiau kaip kritikas jaučiu pareigą juos aptarti.
Žinote tą jausmą, kai parduotuvėje pamatote kokosų sultis, tuomet paimate, paskaitote sudėtį ir paaiškėja, jog jas sudaro 2% kokosų sultys ir likusi dalis yra obuolių sultys? Būtent taip jaučiuosi skaitydamas šitą knygą.