Ar bijote sėkmės?
2007-07-04 17:57:06
Šis mano pasakojimas apie baimes. Bailūs žmonės neskaitykite toliau.
Vienu metu man pradėjo fantastiškai, norėjau pasakyti FANTASTIŠKAI, sektis. Pasiėmiau diplomą, patekau tarp 100 techniškųjų universitetų studentų ir dar galybė dalykų, kurių nesugebėčiau išvardinti. Ir tuomet pastebėjau keistą dalyką – aš bijau. Kaip manote ko? Net nežinau kaip pasakyti... sėkmės. Per didelės sėkmės. Mano viduje pabudo mažas žalias bjaurus šlykštus padaras ir pradėjo kuždėti: tau per daug gerai sekasi, dabar turi būtinai nepasisekti. Aš aišku bandžiau jį įvairiausiais būdais nuvyti, bet stiprus svolačius buvo. Lengviau atsikvėpiau tik tuomet, kai atsirišus batų raišteliui, aš ant jo užlipau ir išsitiesiau visu ūgiu... Ką gi, nepasisekė, dabar vėl turi sektis.
Šiandien norėčiau pakalbėti apie 
Šiandien prisiminiau tokį multiką iš vaikystės apie labai drąsų kiškį. Kiškis eidavo mišku įspirdavo kokiai nors lapei ar meškai po to atsiguldavo ir pareikšdavo: gulinčių niekas nemuša. 
Šiandien ant mano operacinio atsidūrė du superherojai: Spiderman ir Batman. Du vyrai, našlaičiai, kurių tėvai buvo nužudyti, kai jie buvo maži, abu slepia savo tikruosius veidus po kaukėmis ir gyvena dvigubą gyvenimą. Rodos tuo jų panašumas ir baigiasi, dabar pakalbėkim apie skirtumus.
Turbūt visiems teko girdėti posakius: nepažinęs skausmo, nežinosi kas yra džiaugsmas; nepažinęs nesėkmės, nežinosi kas yra sėkmė; nepažinęs tamsos, nežinosi kas yra šviesa.
Šiandien vietoj to, kad užsiimčiau rimtais darbais, nuo pat ryto žaidžiu. Jeigu jūs skaitote, ne pirmą kartą mano įrašus, tai suprantate, jog šiaip sau paprastų išpažinčių pas mane nerasite. Čia ne dienoraštis, kurį skaitant po metų galima įsivaryti depresiją. Tai, kurgi aš lenkiu?
Aš pastebėjau, kad man patinka pasakoti 
Sprendžiant pagal lankomumo statistiką dar nevisi mano skaitytojai žino, kad aš