Balta, balta, kur darais. Kiek už matai iki horizonto tik sniegas ir nieko daugiau, kad ir kur be pasisuktum. Šviesiai mėlynas dangus ir niekas nei joks medelis, nei joks kitas objektas ar padaras neužstoja žvilgsnio.
Ramybė. Vėjelis
Šį kartą norėčiau pasakoti labai keistą istoriją… Kai aš pasidaviau emocijoms…
Kai aš įsigijau MP3 grotuvą, nusprendžiau nešvaistyti laiko veltui ir tą laiką kai keliauju skirti įvairių pamokų, audio įrašų klausimui.
Dabar aš jums atskleisiu pačią didžiausią paslaptį: kodėl lietuviškoje blogsferoje tiek daug liūdnų/emo/blogų įrašų. Na kaip ar esate tam pasirengę? Na gi skaičiuojam iki trijų... Vienas. Du. Trys.
Sėdžiu dabar... Ir nenoriu nieko jūsų klausti... Nenoriu sakyti... Nenoriu nieko... Ir vis dėl to papasakosiu... Apie šūdiną dieną.
Šita diena šūdina, nes aš sėdžiu
Žmogus be vardo, kaip raitelis be galvos. – autorius panoro likti nežinomas.
Nežinau ar skaitėte Thomas Mayne Reid knyga „Raitelis be galvos“, tačiau šiuo atveju nėra labai svarbu ar prisimenate tą meilės trikampį. Aš norėčiau iš knygos išplėšti kitą epizodą, taip būtent, raitelį. Kažkas nužudė žmogų (jeigu paskaitysite knygą tikrai rasite atsakymą), nupjovė jam galvą, pasodino ant žirgo ir paleido gąsdinti aplinkinių. Visa esmė tame, jog raitelis be galvos – lavonas, o kaip žmogus be vardo?
Prieš skaitydami tekstą pasitarkite su Popiežium arba jo vietininku. Galimas didelis šalutinis poveikis, net gi nervinis priepuolis. Žemiau pateiktame tekste negražiai atsiliepiama
BBC rašo apie tai, jog vis daugiau žmonių potencialių partnerių ieško internetiniuose žaidimuose. Pagrindinis privalumas, jog jūs tikrai turėsite kažką bendro – tą patį žaidimą. Toliau dėstomos mintys, jog žaidime galima sužinoti, kaip žmogus elgiasi su pinigais, ar mėgsta rizikuoti, kaip elgiasi kritinėse situacijose. Ar tikrai?
Aš anksčiau iš reiškiau mintis, jog egzistuoja visatos sąmonė, norėčiau dar sykį pažvelgti į tą idėja tik truputėli kitu kampu. Visi žmonės, kuriems religija ir Dievas yra jautrus klausimas, geriau neskaitykite toliau.
Supermenas vienintelis superherojus, kuris užsidėdamas kostiumą tampa paprastu žmogumi. Šią mintį pasiskolinau iš Quentin Tarantino filmo „Nužudyti Bilą“. Tikrai nuostabus pastebėjimas į kurį turbūt ne tik aš, bet ir daugelis jūsų anksčiau nebuvo atkreipę dėmesio.
Paskutiniu metu teko vaikščioti į darbo pokalbius. Kas man įstrigo tai, jog visi darbo pokalbiai daugiau mažiau vienodi. Viskas prasideda nuo to, kad atsakingas žmogus, priklausomo nuo firmos dydžio, tai gali būti direktorius arba personalo