Leiskite jums pristatyti stalo žaidimą, kurio pavadinimo jūs greičiausiai teisingai neištarsite.
Kai pradėjau aiškinti žaidimo taisykles vienam draugui, tai jis pasakė, kad šitas žaidimas primena Gwent žaidimą iš Witcher. Neneigsiu, panašumų yra.
Tai nėra toks žaidimas kaip visi kiti iki šiol aprašyti. Jis neturi kauliukų, kortų ar žaidimo lentos. Jis turi dešimt žurnalų (arba plonų knygučių), kadangi žaidimą sudaro dešimt istorijų. Jis turi Londono žemėlapį, adresų knygutę, taisyklių knygutę ir dešimt laikraščių, kurie susiję su istorijomis. Skamba kaip visai kitokia patirtis ar ne?
Jeigu svajojate tapti romantinių komedijų/dramų rašytoju, jūs privalote pažiūrėti šį serialą.
Yra dviejų tipų stalo žaidimai. Žaidimai, kurie skirti tik dviem žaidėjams. Žaidimai, kurie skirti grupei žaidėjų, bet juos galima žaisti ir dviem žaidėjams. Teoriškai būtų galima sudaryti du sąrašus, tačiau aš nesu žaidęs tiek daug žaidimų, taigi, vienas sąrašas.
Ar kas nors pradėdamas ką nors galvoja, kad tai tęsis penkiolika metų? Aš negalvojau, bet va atėjo ta diena. Dabar aš galvoju: būtų šaunu, jeigu svetainė gyvuotų trisdešimt metų… Ar tai įmanoma? Nežinau. Paprastai tokiais momentais sakytume: nežinia ką ateitis mums atneš, bet šie metai buvo tikrai nestandartiniai ir kiti tikrai nežada būti paprastesni. Taigi, dabar sunkiau nei bet kada anksčiau viltingai laukti ateities.
Ši knyga tarsi mano anksčiau skaitytos The Dilbert principle tęsinys/papildymas. Realiai abi knygos padengia tas pačias temas, tik pirmoji galbūt šiek tiek plačiau ir turi daugiau temų. Labiausiai erzinantis dalykas, kad ši knyga neturi puslapių numerių.
Kai išgirdau, kad galima patirti Ticket to ride žaidimą per penkioliką minučių vietoj valandos, negalėjau patikėti. Privalėjau tai pabandyti pats ir dabar galiu pasakyti, jog tai yra tiesa.
Norite nerealiai gražaus žaidimo su painiomis taisyklėmis? Tai yra pats gražiausias žaidimas mano kolekcijoje šiuo metu. Pakalbėkime apie jį.
Prieš keletą metų surašiau svarbiausius dalykus, kuriuos turi daryti projektų vadovas. Jeigu neskaitėte ir jums įdomus projektų vadovo darbas, būtinai paskaitykite. Šiandien norių aptarti tik vieną aspektą, kuris, beje, buvo paminėtas ir originaliame tekste.
Kai pradėjau labiau domėtis stalo žaidimais pastebėjau, kad daugelis žaidimų yra penkiems žaidėjams, kas mane nustebino. Penki žaidėjai yra toks keistas skaičius. Keturi arba šeši man atrodo gerokai realistiškiau. Pavyzdžiui du/trys draugai su antromis pusėmis.
Taigi, šiandien pakalbėkime apie žaidimus, kurie leidžia žaisti šešiems žaidėjams.