Malcolm Gladwell savo knygoje Išskirtys: sėkmės istorija teigia, jog norint tapti ekspertu bet kurioje srityje reikia tam praleisti 10.000 valandų, norėčiau pasidalinti savo mintimis ir interpretacijomis apie tai ką perskaičiau.
Užsienyje yra organizuojamos Fail konferencijos, kuriose žmonės dalinasi savo klaidomis, tuo tarpu Lietuvoje tokios praktikos nėra. Lietuvoje skaityti pranešimus kviečiami tik sėkmę patyrę žmonės, kad užmotyvuotų klausytojus ir tuo pačiu sukeltų jiems pavydą.
Aš nesu sėkmingas žmogus, todėl manęs niekas niekur nekvies. Galu gale kiek žmonių išdrįstų pasakoti apie savo nesėkmes? (Jimmy Wales nesiskaito, jis ne lietuvis). Vis tik su nesėkmėmis dažnai pareina ir visas pluoštas neigiamų emocijų...
Pagaliau sukaupiau visą savo drąsą ir nusprendžiau pasidalinti „įspūdžiais“, labiausiai pikta būna, kai naujas startupas, nauja komanda, bet vis tiek būtinai nori kartoti tas klaidas, kurias pats jau išbandei savo kailiu...
Jeigu klausėte nors vieno sėkmės mokytojo, tai turėjote girdėti pasiūlymus mėgdžioti sėkmingus žmones, tol kol galiausiai tokiais tapsite. Tačiau į mano galvą įsikalė mintis, jog žmogaus tapusio sėkmingu ir/arba turtingu kelias yra unikalus bei nepakartojamas.
Kreipiausi į google tikėdamasis, jog pavyks įrodyti savo teiginį, deja, kaip paprastai, google nebuvo nusiteikusi bendradarbiavimui, taigi, tai yra tik mano mintys, todėl galite drąsiai nesutikti.
Ar gali būti geresnė proga kalbėti apie mirtį, jei ne lapkričio pirmoji?
Mano kolega jau išsakė mintis apie laidotuves, daugeliui jų pritariu ir vis tik šituo klausimu turiu kiek kitokią nuomonę.
O pradėti turbūt reikėtų nuo elementaraus klausimo: kokios yra lietuviškos laidojimo tradicijos?
Kadangi aš pats niekada nerašiau dienoraščio, norėčiau paklausti pas tuos, kurie rašė. Ar tai ką užrašėte perskaitėte po savaitės? Ar po mėnesio? Ar tai ką užrašėte apsikritai perskaitėte kada nors? Ar tai kad rašote dienoraštį padeda jums prisiminti svarbius ir nelabai, jūsų gyvenime atsitikusius įvykius?
Senai nežiūrėjau į piratavimo statistikas, todėl neturiu supratimo kiek šiais laikais piratinių Windows sukasi Lietuvoje ar pasaulyje. Tačiau visai netikėtai man vožė ir gana skaudžiai suvokimas, kodėl apskritai toks dalykas kaip piratiniai Windows egzistuoja. Išduosiu paslaptį – problema tikrai yra ne kaina.
Ateina idėjos ir, nieko neradę, išeina. Bet atėjo viena idėja ir rado kreivių veidrodžių karalystę. Įdomių dalykų ten jinai pamatė.
Kita to paties klausimo versija: kodėl kompiuteriniuose žaidimuose laimi daugybė žmonių, tačiau realiame gyvenime sėkme mėgaujasi mažuma?
Visą gyvenimą galima būtų padalinti į turėčiau daryti ir jau padariau. Nėra tokio dalyko kaip darau dabar, nes jeigu iš tiesu esi rimtai užsiėmęs, tai aplinkinis pasaulis tau neegzistuoja.
Ar pastebėjai, jog turėčiau daryti labai retai virsta jau padariau? Kodėl?
Sako, ko išmoksite ant pečių nenešiosite. Bet aš jums turiu kitą įdomią mintį pamąstymui. Tai ką užmirštate yra daug svarbiau, nei tai ką atsimenate. Tai ką užmirštate daug stipriau lemia kokia asmenybe tapsite, nei tai ką atsimenate.