Jums greičiausiai ne kartą teko girdėti tokius teiginius kaip: televizija bukina, nustok švaistyti laiką prie televizoriaus ir t.t. Aš ir pats ne kartą ir ne du panašias mintis išsakiau, bet šiandien noriu į viską pažvelgti kiek kitaip.
Vaikystėje žaisdavau tokį žaidimą. Šilta/šalta. Šilčiau, šilčiau, dar šilčiau, karšta. Karšta. KARŠTA!!! Vaikiški žaidimai labai paprasti ir logiški. Vienas paslėpė kokį nors daiktą ir pasakinėja kitam kaip jį surasti. Suaugusiųjų žaidimai daug sudėtingesni. O gal reiktų sakyti tiesmukiškai – tiesiog saviapgaulė?
Per Nepriklausomybės dienos šventę JAV pasibaidę du arkliai traukiantys karietą sužeidė 30 žmonių. Taip sakė vakar per žinias. Ir turbūt nepameluosiu sakydamas, jog per visų TV kanalų žinias. Kodėl ši naujiena svarbi? Rimtai koks skirtumas?
Aš noriu piešti, bet nemoku... Manęs niekas nemokino. Tas paukštis yra mano šedevras. Čia ne pingvinas, čia turėjo būti varna...
Keista, aš, kaip žmogus, kuris nemoka piešti, esu lietuvis nupiešęs daugiausiai komiksų (skaičius dideliais tempais artėja prie tūkstančio).
Taip bedėliojant savo mintis draugas paklausė: o kam mokykloje reikalinga dailė? Rimtai, o kam jinai reikalinga?
Lai neapgauna jūsų pavadinimas, tokios vietos dar nėra. Norėčiau pasakyti: kol kas dar nėra, bet... Lietuvoje mes galime būti tikri tik dėl vieno dalyko: čia lietūs lyja.
Norėčiau pakalbėti apie žurnalistiką, apie vakar, šiandien ir rytoj.
Buvau Bike Show Millennium automobilių parodoje. Ir ką aš ten mačiau? Daug žmonių. Labai daug žmonių. Daugelis žmonių eina su mobiliakais ir fotografuoja viską iš eilės, vos vienas kitas dėdė nešasi didelį aparatą... Ir tai ką aš pamačiau privertė mane susimąstyti, kokia žurnalistika turėtų būti iš tiesų...
Prieš porą metų aš labai džiaugiausi vizitinių kortelių nauda. Šiandien mano nuotaikos ne tokios džiaugsmingos.
Kas yra vizitinė kortelė? Tai toks spalvotas popieriukas su įmonės pavadinimu ir žmogaus kontaktais. Norite atspėti kiek tų spalvotų popieriukų guli pas mane ant stalo? Sakykim, kad per daug... Įvairiausių spalvų, nuo paprastų iki meniškiausių dizainų... Ir ką? O gi nieko...
Na kadangi aš prieš rūkymą, tai kontrabanda iš tiesų manęs nelabai kaso, tiesiog norėjau atkreipti jūsų dėmesį.
Turbūt jau visi girdėjote, kai Kubilius pareiškė, jog žmonės pasisakantys už kontrabandą, pasisako už mokytojų atlyginimų mažinimą. Aš galiu suprasti kaip kontrolierių atlyginimai priklauso nuo pagautų zuikių, bet niekaip logiškai negaliu surišti kaip mokytojų atlyginimai priklauso nuo kontrabandos, todėl mano pasakojimas bus nelogiškas.
Vakar žiūrėjau Sir Ken Robinson Ted Talk ir norėčiau aptartį vieną jo kalboje paminėtą momentą, kuris mane labai sudomino - rankinius laikrodžius.
Kai žmogus nežino, kas yra laimė, ir nesistengia to sužinoti, tuomet galima sakyti, kad jis laimingas. V. Kubanevas