Geras klausimas. Aš tikiuosi, kad geras. Jeigu ne tai kodėl dar skaitai šitą tekstą?
Geram klausimui reikia gero atsakymo. Parašyk jį.
Ten toliau yra daugybė simbolių iš lietuviškos abėcėlės, bet neskaityk jų. Jie neturi nieko bendro su klausimu. Beveik neturi.
Tai ar norėtum būti nemirtingas?
Kaip žmogus susijęs truputėli daugiau su kompiuteriai nei paprasti mirtingieji, visuomet maniau, kad, tokius kaip aš, kompiuterių problemos kažkokiu mistiniu būdu aplenkia. Klydau... Oi kaip aš klydau... Taip sakant, gavau pagal pilną programą.
Įrašų rašymas visai kaip duonos kepimas: geri virėjai turi savo receptus, kurie juos daro išskirtiniais. Geram įrašui kaip ir skaniai duonai reikia daugybės komponentų: pieno, kiaušinių, druskos, cukraus, mielių... Ar tai viskas? Tikrai ne. Nepaminėjau pačio svarbiausio, turbūt jau žinote kokio?
Tai sakai krizė? Gal norėtum pasipasakoti?
Apie krizę jau rašė visi kas netingi, ir tie kurie ypač netingi, rašė net gi ne po vieną kartą.
Aš tikiuosi, kad jūs nesitikite čia rasti tai ką galite rasti kitur. Ir vis dėl to kaip ta krizė atsitiko?
Šiandien dar vienas įrašas apie nieką, tęsiant visas geriausias ankstesniojo įrašo tradicijas… Iš tiesų, tai net gi nenaujas įrašas, o tęsinys. Ir tikiuosi, jog jis nebus toks ilgas…
Net nežinau, čia juoktis ar verkti…
Kokia tavo nuotaika dabar? Ar tekstas gali turėti savo nuotaiką? Ar teksto nuotaika gali pakeisti tavo nuotaiką? Ar jau paruošei atsakymus į visus klausimus?
Pradėsiu nuo svarbiausios įrašo minties: nežinau ar išviso šitas įrašas turėjo atsirasti.
Beje, norėčiau visus pasveikinti su Kinų naujaisiais metais. Prasideda jaučio metai. Įdomu kaip juos interpretuoti: dirbsim kaip jaučiai ar valgysim daug mėsos? (Vargšai vegetarai. Bet kuriuo atveju.)
Praėjusį penktadienį parašiau įrašą, tuomet pagalvojau, kad tokių dalykų negaliu publikuoti ir parašiau kitą...
Man patinka žiema. Na... gal nevisa žiema. Man patinka, kai balta, balta, kur dairais. Man patinka braidyti po purų sniegą. Ir tik ragana brisdama per sniegą nepalieka pėdų, man patinka palikti jų daug. Man patinka, kai nėra per daug šalta. Tik truputėli, kad sniegas netirptų. Man patinka, kai nepučia šaltas vėjas į veidą.
Bet visai neseniai to sniego nebuvo. Norėčiau papasakoti, keletą istorijų iš praėjusių metų.
Mąstymas - pats sudėtingiausias dalykas, todėl konkurencija tokia maža. Čia ne bajeris aš rimtai. Žmonės nekenčia dviejų dalykų: atsakomybės ir mąstymo. O kai nereikia mąstyti, tai apie kokia atsakomybę mes kalbam? Dariau, taip kaip man liepė.
Ar jums tenka daug mąstyti per dieną? Manau, kad ne. Netikit?