Sūnau, tau dar anksti vesti
2008-11-10 21:26:13
Viena mergina kartą pasakė: moterys tik apsimeta draugėmis, iš tiesų jos visos yra konkurentės. Kokia faina mintis pagalvojau aš, bet niekuomet nemaniau, kad jos VISOS yra konkurentės. Klydau.
Viena mergina kartą pasakė: moterys tik apsimeta draugėmis, iš tiesų jos visos yra konkurentės. Kokia faina mintis pagalvojau aš, bet niekuomet nemaniau, kad jos VISOS yra konkurentės. Klydau.
Pasiėmiau peilį ir pradėjau galąsti. Visai ne todėl, kad jis atšipo. Kaip gali atšipti nenaudojamas daiktas? Aš jį galandu, todėl kad ritmingas darbas ramina nervus. Ta keista melodija hipnotizuoja ir atpalaiduoja... Mintys užgimsta galvoje ir ima veržtis į laisvę...
O kam tau reikalingas peilis?
Kaip helauvynas? Turbūt apie jį daug jau prikalbėta ir prirašyta. Man šita tradicija tolima yra svetima. Tai tik dar vienas amerikiečių būdas užsidirbti pinigų. Tačiau reiktų pasakyti, kad būtent šitoje srityje lietuviai jiems nenusileidžia.
Ar kada nors susimąstėte, kodėl lapkričio pirmoji būna tik vieną kartą metuose? Savaime suprantama, kalbu ne apie dar vieną rudens dieną... Kodėl pavyzdžiui negalėtų būti birželio pirmoji ir lapkričio pirmoji? Kodėl negalėtų būti tris kartus? Kodėl negalėtų būti keturis, kiekviename sezone po vieną?
Turėjau ilgą savaitgalį. Na kaip ilgą... 48 valandas, kaip ir kiekvienas iš jūsų. Per tą laiką perskaičiau knygą, pažiūrėjau 6 filmus, tarp kurių Blade Runner (net jei tai senas filmas, vis tiek geras), Eragonas (nežiūrėkite filmo, daug prastesnis už knygą, iš knygos filme liko tik pavadinimas ir drakonas), padėjau kolegai nespėti į traukinį...
Ar tuose, mano savaitgali atliktuose, veiksmuose yra kažkokia gyvenimo prasmė? Ar tokiuose kasdieniškuose veiksmuose iš viso verta ieškoti gyvenimo prasmės?
Kas yra gyvenimas pagal jus?
Šiandien aš svarsčiau kaip apibūdinti gyvenimą. Kas tai yra? Galiausiai nusprendžiau gyvenimą apibrėžti vienu žodžiu: gyvenimas – tai emocijos.
Norėčiau pakalbėti apie Vilniaus viešąjį transportą. Tai turbūt nuostabiausia sistema kokią man teko matyti ir visai ne dėl to, jog autobusų vairuotojai nestoja stotelėse pasiimti savo keleivių.
Turbūt visi esate girdėję posakį – ir dangus neriba. Tačiau ar šis posakis galioja kai kalbame apie jūsų fantaziją? Taip, vieni žmonės turi lakesnę vaizduotę nei kiti. Ir dar kartą - taip, vaizduotę galima lavinti.
Apie vaizduotės lavinimą galėsim padiskutuoti ateityje, o šiandien man daug įdomiau būtų sužinoti, kur ta fantazijos riba.
Neseniai perskaičiau, jog vienas žmogus per dieną įtakoja, bent keturis (dėl konkrečių skaičių, aišku, galima ginčytis) kitus. Tuomet pagalvojau, kad reikėtų surengti dieną be įtakos ir ėmiau ją kruopščiai planuoti.
Universitete buvo tokia baimė, kad jį baigus, staiga dings visi universitetiniai draugai bei pažystami. Kaip jūs manote ar tai tiesa?
Mano grupėje buvo apie 40 žmonių,
Aš vienas namuose. Tačiau dabar ne Kalėdos. Man ne penkti metai. Ir mes čia nekalbėsim apie tą seną gerą filmą, tokiu pačiu pavadinimu.
Maloni įžanga tuo baigiasi.